Šampano mokslas (įdomu)

Šampano mokslas (įdomu)

Iš vieno šampano butelio gali gimti net apie šimtas milijonų burbuliukų. Iš kur jie atsiranda? Išsamiau šį klausimą nusprendė panagrinėti prancūzų mokslininkas, Gerard Liger-Belair... Neribojamą kiekį šampano tyrimams parūpino „Pommeri“ šampano namai.

Daugelis šio gėrimo mėgėjų turbūt tai puikiai žino – panašiai kaip ir geriausi putojantys vynai šampanas nėra prisotinamas angliarūgšte, o burbuliukai atsiranda antrosios fermentacijos dėka. Dėl to net ir kelioms valandoms palikta šampano taurė – vis dar pilna burbuliukų. Antrą fermentaciją užtikrina du priedai: nedidelis kiekis cukraus likerio bei mielės. Jie pridedami neputojantį vyną pilstant į butelius. Verta paminėti, kad ankstesniais laikais, kai šampanas tik pradėtas gaminti, t.y. XVIII amžiaus pradžioje didelis kiekis butelių sprogdavo nuo per didelio spaudimo. Visų pirma, dėl nekokybiško stiklo, visų antra – dėl vyndarių neišmanymo apie tai, kiek cukraus dėti... Šiais laikais taisyklės reikalauja aukščiausios markės šampaną išlaikyti buteliuose tris metus, ne aukščiausios – pusantrų metų.

Vis dėlto tai nepaaiškina burbuliukų paslapties. Vieną kartą sėdėdamas bare, prie alaus bokalo, šiais laikais jau visuotinai gerbiamas mokslininkas, Gerardas Liger-Belair sugalvojo išsiaiškinti ir šampano burbuliukų paslaptį. Jo tyrimų dėka paaiškėjo, kad dujų burbuliukai atsiranda tose taurės vietose, kur yra mikroskopiniai svetimkūniai. Burbuliukai ypač dažnai gimsta celiuliozės pluošto viduje. Mokslininkas aprašė kiekvieną burbuliuko gyvenimo etapą: nuo gimimo per grupavimąsi į kolonas iki išnirimo ir mažo sprogimo gėrimo paviršiuje. Dar 2004 metais išleistoje knygoje „Uncorked: The Science of Champagne“ patiekiamos išsamios iliustracijos. Knyga puikiai įvertinta laikraščių ir žurnalų kritikų, laimėjo kelis apdovanojimus.

Bendradarbiaujant su Reimso universitetu, tyrimams buvo pasitelkti įvairūs naujoviški prietaisai: labai greiti fotoaparatai, chromatografai (naudojami dujų koncentracijai matuoti) ir lazeriniai tomografai. Mokslininkas aprašo ne tik burbuliukų judėjimą, bet ir kokią įtaką jie daro šampano skoniui ir aromatui.

Žinoma, mokslininkų komanda neatsisakė ir įprasto organoleptinio degustacijos metodo. Medžiagos tyrimams, t.y. neribotą kiekį šampano suteikė su Reimso universitetu bendradarbiaujantys „Pommery“ šampano namai, kurių istorija siekia XIX amžių. Mirus Monsieur Pommery, jo žmona Jeanne-Alexandrine Louise 1858 metais perėmė vadovavimą bendrovei ir baigė didžiules dvaro statybas, kurios truko iki 1888 metų. Beje, dvaras, stūksantis Reimso mieste stovi iki šiandien ir kasmet pritraukia kasmet daugiau nei 90 tūkstančių turistų. Valdų plotas sudaro 51 hektarą, tuo tarpu 30 metrų po žeme, net 18 kilometrų driekiasi rūsiai, kur pastoviai palaikoma 10 laipsnių temperatūra. Rūsiuose laikoma apie 20 milijonų butelių. Kai kelsite šampano taurę, bent trumpam prisiminkite šio gėrimo paslaptis...

Elena Germanovič
Šaltinis: focus.pl; pommery.fr
Nuotrauka: corbis.com
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną