Rūgštūs, skanūs ir augantys lietuvių daržuose (I dalis)

Rūgštūs, skanūs ir augantys lietuvių daržuose (I dalis)

Rabarbarus žino kiekvienas. Iš šių šakniastiebių verdami gardūs kompotai, kisieliai, marmeladas, uogienės ir kepami burnoje tirpstantys pyragai. Jie taip pat dedami į sriubas, apkepus, troškinamą mėsą. Rabarbarai taip pat pasižymi naudingomis savybėmis: gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, menopauzės simptomus...

Šiek tiek istorijos...

Rabarbarai kildinami iš Vakarų Kinijos, Tibeto, Mongolijos, Siberijos ir kaimyninių valstybių. Iš pradžių jie buvo naudojami medicininiams tikslams, jau 2700 metais prieš mūsų erą. Rabarbarai taip pat naudojami tradicinėje kinų medicinoje kaip vaistas nuo uždegimų, alergijos ir vidurių užkietėjimo. Europoje žinią apie šį vaistinį šakniastiebį paskleidė žinomas viduramžiais Venecijos pirklys ir keliautojas Marco Polo (1254-1324 m.). Vis dėlto rabarbarus pradėta auginti Italijoje tik XVII amžiuje, dar vėliau atrastos maistinės šio augalo savybės. Beje, viduramžiais manyta, kad rabarbarai kursto aistrą.

Rabarbaruose vitaminų nėra daug (karotino – 0,06, vitamino C- 10 mg proc.), tačiau tai puikus mineralinių medžiagų šaltinis:   kalio (325), kalcio (44), magnio (17), fosforo (25), geležies (0,6 mg proc.). Rabarbarai naudingi sveikatai dėl šių priežasčių:

Mažina cholesterolio kiekį kraujyje
Remiantis tyrimais, atliktais su gyvūnais bei žmonėmis, rabarbai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, slopindami tam tikrus fermentus, dalyvaujančius cholesterolio sintezėje. Manoma, kad rabarbaras taip pat mažina kraujospūdį ir širdies smūgio riziką.

Puikus ląstelienos šaltinis
Rabarbai turi daug ląstelienos , juos vartoti patartina kenčiantiems nuo skrandžio negalavimų, ypač virškinimo sutrikimų bei rūgštingumo. Dideli rabarbarų kiekiai laisvina vidurius, tuo tarpu mažesni kiekiai - kietina. Rabarbarai taip pat pasižymi antibakterinėmis savybėmis, mažina uždegiminius procesus, padeda gydyti alergijas.

Mažina menopauzės simptomus
Rabarbaruose esantis kalcis naudingas moterims, kadangi saugo nuo kaulų retėjimo ir mažina osteoporozės riziką. Jie taip pat palengvina menopauzės simptomus, padeda nuo karčio mušimo.

Padeda išvengti giliųjų venų trombozės
Tai būklė, kuomet kraujo krešulys susidaro vienoje ar keliose giliosiose venose, dažniausiai kojų. Giliųjų venų trombozė pavojinga, kadangi negydoma gali išplisti į plaučius: nuo kraujagyslės sienelės atsiskyręs trombas gali nukeliauti į plaučius ir užkimšti jų kraujagyslę. Rabarbarai gelbsti nuo šios trombozės.

Padeda kovoti su vėžiu
Remiantis britų mokslininkų tyrimais, su kraujo vėžiu (leukemija) kovoja rabarbaruose esantys polifenoliai. Labiausiai jų poveikis atsiskleidžia, kai rabarbarai paveikiami šilumos – kepami orkaitėje virš 20 minučių. Tyrimais įrodyta, kad rabarbarai gali padėti greičiau atsigauti pacientams po skrandžio vėžio operacijų. Tyrimo metu pacientai valgė rabarbarų dieną prieš ir dvi dienas po operacijos. Po operacijos rabarbarai skatino virškinimo trakto judrumą bei mažino uždegiminius procesus, o taip pat praturtino pacientų mitybą.

Nevertėtų piktnaudžiauti...
Rabarbarų reikėtų vengti žmonėms, kurie naudoja vaistus širdžiai ar kraujo spaudimui reguliuoti. Rabarbarų lapuose yra daug oksalo rūgšties kristalų (oksalatų), stiebuose jų mažiau. 70 kg sveriančiam asmeniui mirtina dozė – 5 kg rabarbarų lapų (25 gramai oksalato), kas vargiai įmanoma. Ši rūgštis veikia žmogaus organizmą panašiai kaip sunkūs metalai – kenkia inkstams ir gali skatinti inkstų akmenų susidarymą. Pavasarį oksalatų rabarbaruose mažiau, daugiau jų susikaupia rudenį. Oksalo rūgšties druskos taip pat randamos rūgštynėse, špinatuose, arbatos lapuose. 

* Kitame straipsnyje pasidalinsime naudingais patarimais bei receptais.

Elena Germanovič
Nuotrauka: inmagine.com
MENIU.LT informacija

2010 07 22

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną