Pusryčiai – į ką turime atkreipti dėmesį prasidedant mokslo metams

Pusryčiai – į ką turime atkreipti dėmesį prasidedant mokslo metams

Pavargę nuo kasdieninio, nusibodusio gyvenimo ritmo, per atostogas sąmoningai leidžiame sau paišdykauti – miegame iki pietų, kepsnius valgome po žvaigždėtu dangumi, iki paryčių skaitome romanus. Gal išvarginę organizmą kitokiais kraštutinumais, lengviau sugrįšime iš atostogų į įprastą kasdienybės ritmą?

Suaugusiems atostogų nukrypimai trunka ne ilgiau nei trisdešimt dienų. Kitaip yra su vaikais. Jie asimetriniu dienos režimu gyvena tris mėnesius – tai pakankamai laiko neigiamam įpročiui atsirasti. Atsisakyti saldaus rytmečio miego vaikams sunku net įsibėgėjus mokslo metams. Jei, 2007 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 16 proc. kaimo ir 18 proc. miesto vaikų į mokyklą ateina nevalgę pusryčių ir iki 11-12 valandos būna alkani, tai po vasaros atostogų šis skaičius gali išaugti mažiausiai dvigubai.

Pusryčiai – tai organizmo kuras ir fizinei, ir protinei aktyviai dienos veiklai. O gerai subalansuoti pusryčiai aprūpina visas organizmo sistemas ne tik energija, bet ir būtiniausiomis vertingomis maistinėmis medžiagomis: vitaminais, mikroelementais, biologiškai aktyviomis medžiagomis. Vaikams pirmoje dienos pusėje svarbiausia „pažadinti“ galvas, kad greitai ir suprantamai priimtų naujas bei prisimintų senas žinias. Mieguistumas ar suglebimas po pusryčių įspėja, kad suvalgėte per didelę porciją ar blogai subalansuotą patiekalą – tuomet daugiau kraujo pritekėjo į virškinamąjį traktą, sąlyginai apvagiant smegenis. Pusryčiauti pradėkite nuo kelių kąsnių tuo pačiu metu, tuomet organizmas įpras priimti ir virškinti maistą. O duona bei kruopiniai patiekalai su nedideliu kiekiu mėsos, kiaušinių, žuvies, varškės, derinant juos su augaliniais riebalais bei daržovėmis, suteiks energijos ir paskatins geros nuotaikos medžiagų sintezę smegenyse. Save labai pamaloninsite, jei į pusryčių valgiaraštį įtrauksite uogas ir vaisius. Papusryčiavę vaikai geriau koncentruoja dėmesį, greičiau įsisavina naują medžiagą, daro mažiau klaidų. Pusryčiaujantys vaikai rečiau serga virškinimo trakto ligomis, mažakraujyste, gauna daugiau kalcio stiprių kaulų formavimuisi.

Per pusryčius rekomenduojama gauti 25-30 proc. visos per maistą gaunamos paros energijos. Tai yra ne mažiau, nei suvalgoma vakare. Pilnaverčiai pusryčiai neturėtų būti pakeisti į penkių litų monetą. Toks greitas problemos sprendimas nesąmoningai pastūmėja vaikus pirkti greitą maistą: bandeles, bulvių traškučius, konditerinius gaminius. Geresnė ir greita išeitis – estetiškai paruošti sumuštiniai, kur duona ar batonas derinami su liesa mėsa, sūriu, žuvimi, daržovėmis ir vaisiais bei tepamaisiais augaliniais riebalais, pavyzdžiui, augalinių riebalų pagrindu pagamintu, nepakeičiamomis riebalų rūgštimis omega 3 ir omega 6 praturtintu margarinu. Suteikime atsakomybę vaikams, leisdami pusryčių valgiaraštį sudaryti patiems iš vakaro. Su taktiška suaugusių korekcija jie dažniausiai būna puikūs. Pusryčių krepšelis su nedidele bandele ar pora sausainių, varškės sūreliu, jogurtu, vaisiais arba sumuštiniu puikiai tiks vaikams, kurie nenori ankstyvų pusryčių ir mielai valgo po pirmos pamokos. Iki paauglystės vaikai noriai įsijungia į šeimos tradicijas. Maištingas paauglystės laikotarpis juos išbalansuoja, bet neilgam – tol, kol pats paauglys ima mąstyti apie sveiką gyvenimo būdą. Todėl vaikystėje įdiegti teisingi pusryčiai padės tvirtus pamatus vaiko sveikatai ir teisingam mitybos režimui ateityje.

„Vakarų ekspreso“ informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną