Seniausias sveikatingumo kurortas Vengrijoje – nuostabios gamtos kampelis prie Balatono ežero Balatonfiured. Mažutis, apsuptas banguotų kalvų miestelis, įsikūręs šiaurinėje ežero dalyje. Čia gyvena 13500 gyventojų.
Interviu su garsiausiu Vengrijos vyndariu Csaba Malatinszky>>
Šiaurėje turistų akį traukia – kalnai, o pietuose – iki šių dienų išsaugojęs senovės dvasią ir tradicijas Balatono ežeras. Senovės legenda byloja, kad šio ežero gilumose stovi bažnyčia, o joje mergelė verkia. Iš jos ašarų ir susideda visas ežeras. Kalbama, kol mergelė verks, Balatone bus vandens... Kiti legenda teigia, kad vietoje, kur driekiasi Balatonas, senai senai vešliai pievos žėlė. Kartą avis ganęs piemuo rado keistos formos akmenį. Kuomet jį pakėle, vietoje kur gulėjo akmuo, ištryško šaltinis, virtęs nuostabiu ežeru...
Iki vengrų Balatono apylinkėse gyveno romėnų, vokiečių ir slavų gentys. 16 amžiuje palei šiaurinę ežero pakrantę, ant kalvų ėmė dygti tvirtovės. Pasislėpę tarp užklotų vynuogynais kalvų, ramiai ir tyliai gyveno nedideli kaimeliai. O 19-to amžiaus vidury pradėjus sparčiau vystytis geležinkelio transportui bei laivininkystei, gyvenimas užvirė su nauja jėga - prie Balatono ilsėtis atvažiuodavo vis daugiau žmonių. Šiandien čia turistų taip pat netrūksta. Jiems vilioti siūloma gausybė pramogų: dviračių bei vandens ekskursijos, puikiai įrengti paplūdimiai ir tarsi užsakytas – geras oras. Šeimų pamėgtas pietinio kranto vakarinis ežero pakraštys. Tai tradicinė vieta, kur pailsėti atvažiuojama kelioms savaitėms ar net visai vasarai... Vidutinis ežero gylis - 3-4 metrai. Kasmet Balatono krantus aplanko begalė poilsiautojų, čia atvažiuojančių lepintis saulės spinduliais bei švelniomis ežero bangomis. Balatonas – didžiausias ežeras Centrineje Europoje. Jo plotas - 600 kvadratinių metrų. Vasarą vanduo ežere įšyla greitai ir svyruoja tarp 25 ir 27 laipsnių todėl maudytis jame galima nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Tai bene svarbiausia priežasčių, kodėl Balatono ežeras tapo vienu mėgiamiausių Centrinėje Europoje. Tūkstančius lankytojų traukia lyg magnetas aksominis smėlis, vandens sportas, plaukimo rungtys bei dešimtys kitų renginių. Šis Vengrijos kampelis – tikras gamtos lobis, o šeimynoms – tiesiog rojus.
Ką Vengrijoje tiesiog būtina aplankyti>>
Ne tik palankus klimatas ir graži gamta...
Žinoma, čionai vilioja ne tik geras klimatas, graži gamta ar malonus poilsis. Aplink Balatoną yra apie 20 balneologinių kurortų. Minkštas vanduo atgaivina ir kūnui suteikia daug jėgų. Be istorinių pastatų, bažnyčių, pietinėje Balatono pakrantėje išsidėsčiusių nedidukų parkų ar jaukiai sutvarkytų gyvenviečių, Tichany žvejų miestelio įsikūrusio prie Balatono ežero čia galima džiaugtis vandens gydyklų teikiamais malonumais. Pasaulyje mažai vietų, kur tokioje mažoje teritorijoje būtų sukaupta tokia galybė gydomųjų šaltinių. Terminės maudyklės, geizeriniai baseinai kūnui ir sielai suteikia jėgų bei atgaivos. Didžiausioje Vengrijos gydykloje Balatonfiurede su angliarūgščių vandeniu gydomos širdies-kraujagyslių ligos, o Diula miesto apylinkėse šarminiais vandenimis - reumatiniai susirgimai. Vengriją kiekvienais metais aplanko daugiau nei 40 milijonų turistų iš viso pasaulio. Iš 500 šaltinių, kurių temperatūra nuo 25 iki 80 laipsnių išsiveržia apie pusę kūbinių metrų terminių vandenų. Galima sakyti, kad visa šalis - didžiulis, patogumais aprūpintas kurortas, kur gydomųjų pirčių tradicijų šventai laikomąsi jau 2000 metų. Terminiais šaltiniais naudojosi dar keltai, o 16- to amžiuje turkų valdymo laikotarpiu čia klestejo maudyklės ir baseinai, kas tuometinėje Europoje buvo visai nebūdingas reiškinys...
Balatono regiono vynai bei virtuvė
Čia atvykusių laukia žali, į tolius besidriekiantys vynuogynai, pažintis su jais bei vynų degustacijos. Visa Balatono pakrantė idealiai tinka vynuogynų augimui, todėl šis regionas - vienas derlingiausių Vengrijoje. Čia auginami ir žinomus vynus dovanojantys Csopak-Füred, Tihany bei Boglár ir Kőröshegy vynuogynai.
Balatono ežero apylinkėms nuskilo ne tik su vynu, bet ir su valgiais. Pats populiariausias maistas, be abejo – žuvis, o jo „karalius“ – Balatono sterkas. Ne atsitiktinai ši žuvis ištisus amžius užima svarbiausią vietą valgiaraščiuose tarp įvairiausią patiekalų Balatone. Pagal klasikinį receptą jį reikia kepti visą, nepjaustytą. Raštytiniuose Balatono dokumentuose žuvienė pirmą kartą minima 1800 m. Kuo daugiau žuvies rūšių sudaro žuvienę, tuo ji skanesnė. Vargu ar atrastume kompaniją, kuri išvydusi ant sidabrinio padėklo nešamą sterką neaiktelėtų. Čia žuviai skiriamas išskirtinis dėmesys. Itin mėgiama ir vertinama žuvienė. Beje, tikroji niekada negaminama be karpio ir šamo gabalėlių. Daugelis teigia, kad prie žuvienės atsiradimo prisidėjo ir Napoleonas... O 19- to amžiaus pradžioje imperatorius norėjo užimti Angliją kelių blokados pagalba, tuo metu iš Europos rinkos dingo juodieji pipirai. Išradingi vengrų valstiečiai pakeitė juos išdžiovintais, susmulkintais į miltelius raudonaisiais pipirais. Taip vėliau šie prieskoniai tapo vengrų virtuvės simboliu. Daugelyje patiekalų paprika vaidina pagrindinį vaidmenį. Šie prieskoniai dedami į guliašą ir į perekeltą, tokanį, paprikašą. Tiesa, paprikos net kabo ant kai kurių namų pastogių... Perekeltas ir tokanis – ragų su sukapotais svogūnais valgiai, o paprikašai - patiekalai su grietinės padažu ir paprika.
Vengrų restoranas Trakuose>>
Vengrų restoranas Vilniuje>>
Meniu.lt ir Vengrijos ambasados informacija
Naudoti šaltiniai: www.hungary-tourist-guide.com; hungarystartshere.com
Nuotraukos: hungary.hu; visithungary.hu; hungarystartshere.com
