Tuo pačiu metu, kai vienoje pasaulio dalyje maistas yra tiesiog neatsakingai išmetamas, vienas iš septynių žmonių visoje planetoje eina miegoti alkanas ir daugiau nei 20000 vaikų (iki 5 metų amžiaus) kiekvieną dieną miršta iš bado.
Kol mūsų planetoje vis dar yra alkanų žmonių (2050 metais prognozuojama žmonijos populiacija – apie 9 milijardai), FAO apskaičiavimu trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra arba prarandamas arba tiesiog išmetamas. Maisto švaistymas eikvoja didžiulius žemės išteklių kiekius ir palieka didžiulį neigiamą poveikį aplinkai. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkstančių tonų maisto atliekų. Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto. Europa iššvaisto 89 mln. tonų maisto per metus, nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Europos parlamentas nurodė ES alims imtis priemonių, kurios iki 2025 m. leistų sumažinti maisto švaistymą perpus.
Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas (CH4). Pastarosios teršia atmosferą 20 kartų stipriau nei CO2.
Šių metų Suprask. Valgyk. Tausok. iniciatyva kviečia kiekvieną tapti
labiau atsakingu maisto pasirinkimo atžvilgiu ir geriau suprasti
ekologinį maisto pėdsaką. Iniciatyva kviečia mus, kaip vartotojus, keisti maitinimosi įpročius savo namuose ir kartu stebėti teigiamus pasikeitimus, kuriuos lemia visuotinis sąmoningas maisto pasirinkimas. Sąmoningas maisto pasirinkimas sumažins beprasmį maisto švaistymą, sutaupys švaistomas lėšas, padės sumažinti iki minimumo maisto gaminimo žalą gamtai ir įpareigos maisto gamintojus tapti labiau atsakingais.
Svarbu suprasti, kad jei maistas yra tiesiog švaistomas/išmetamas - tai reiškia, kad visi ištekliai, kurie buvo naudojami maisto gamybai yra prarandami. Pavyzdžiui, vienam litrui pieno pagaminti reikia apie 1’000 litrų vandens, ir apie 16’000 litrų vandens, kad pagaminti vieną mėsainį, vienam kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15'400 litrų vandens, kilogramui duonos – ~1'800 litrų. (neskaičiuojant pagaminamų ir sunaudojamų trąšų, sunaudojamos energijos bei žaliavų kaštų). Rezultatas - galvijų auginimo proceso metu išmetamų dujų kiekis, visos maisto gaminimo grandinės sunaudoti žemės ištekliai atsiranda ne ant stalo, o įkrenta tiesiog į šiukšlių dėžę.
Pasaulinė maisto gamyba užima 25 proc. žemės ploto ir yra atsakinga už 70 proc. gėlo vandens suvartojimo, 80 proc. miškų kirtimo ir 30 proc. išmetamųjų dujų (CO2 emisijų). Pasaulinė maisto gamyba yra viena didžiausių priežasčių biologinės įvairovės nykimo ir žemės paskirties keitimo (kertami bei naikinami miškai ir visa su tuo susijusi fauna, kurie verčiami ganyklomis arba dirbamais laukais, kuriuose auginamos monokultūros, galiausiai nualinamas dirvožemis).
Atsakingas maisto pasirinkimas - tai, kai mes sąmoningai renkamės maistą, kuris turi mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, pvz. ekologiškai pagamintą maistą, kuris nebuvo chemiškai apdorotas, vegetarišką maistą, vietinį ir/arba sezoninį maistą ar net gamtinės žemdirbystės būdais užaugintas daržoves ir t.t. Sąmoningai perkant vietinius produktus iš vietos ūkininkų, t.y. renkantis maistą, kuris nebuvo transportuojamas, plukdomas, skraidinamas (teršiant gamtą) per vandenynus, kad pasiektų mūsų stalą.
Supraskime savo ir savo klientų maisto pasirinkimą, gaminkime ir valgykime atsakingai!
LARTA informacija
Šaltinis http://www.unep.org
