Mėsiška dilema trumpai

Vis dažniau girdimas posakis, kad valgydami mėsą mes prisidedame prie klimato atšilimo, verčia susimąstyti ir pasidomėti, kodėl taip sakoma. Ar aš privalau atsisakyti mėsos, jei ekologinės idėjos ir gyvenimo būdas man atrodo teisingas?

Kaip veikiamas klimatas

Kol mėsa pasiekia mūsų virtuvę, sunaudojama daug energijos resursų – reikia keliasdešimt kartų daugiau energijos, nei daržovėms ar grūdinėms kultūroms užauginti. Gyvulių ganykloms, fermoms, sojų laukams reikalingi dideli plotai, dėl to yra kertami miškai – žemės „plaučiai“, nualinamas dirvožemis. Mėsos pramonė yra atsakinga už 18 proc. ore esančių metano ir anglies dioksido dujų. Netinkamai tvarkomos gyvūnų išmatos, pašarams užauginti ir pagaminti naudojamos cheminės medžiagos teršia gruntinius ir paviršinius vandenis. Dėl miškų nykimo ir vandenų taršos stipriai nyksta bioįvairovė.

Didžiulis kiekis

Šios problemos nebūtų, jei žmonės mėsos vartotų saikingai. Tačiau daugeliui mėsa – ne tik gardus kąsnelis per šventes, bet kasdienis mitybos produktas. Pasauliniu mastu yra suvartojama 250 milijonų tonų mėsos per metus. Didžiausius kiekius vartoja išsivysčiusios šalys. Prognozuojama, kad iki 2050 metų planetos gyventojų skaičius išaugs nuo 6,5 iki 9 milijardų, kartu padvigubės mėsos poreikis. Jau dabartiniam poreikiui patenkinti labai didelius žemės plotus užima gyvūnų fermos ir grūdinių kultūrų, skirtų gyvuliams šerti, laukai. Jei šiuos plotus tektų žymiai didinti, iškiltų klimato katastrofos grėsmė, nes mėsos pramonė laikoma ekologiškai žalingiausia iš visų pramonės šakų.

Ateities prognozės

Išvardytų problemų užtenka, kad suprastume, jog mėsos pramonė, kokia ji yra dabar, negali plėstis. Idealiausias sprendimo būdas – mėsos atsisakyti. Tačiau tai utopinė mintis ir nelabai tikslinga. Kad mėsos pramonė nesiplėstų tokiais tempais, reikėtų laikytis vartojamo scenarijaus: daug – mažai – visiškas atsisakymas. Prie šio scenarijaus išsipildymo turėtų prisidėti kiekvienas žmogus. Kiekvienas iš mūsų turėtume apgalvoti ir įvertinti savo poreikius, vartojimą ir vartojimo pasekmes. Štai ir paprastas atsakymas.

Ekologinė gyvulininkystė

Išeitis norint mėgautis kokybiška mėsa ir nedaryti poveikio aplinkai – ekologinė gyvulininkystė. Mėsa iš ekologinių ūkių yra kokybiška – joje gausu A, B, D vitaminų, mineralų, kalio, natrio, baltymų. Gyvūnas tokiame ūkyje yra auginamas nenaudojant augimą skatinančių maisto medžiagų, hormonų, jam suteikiamas pakankamas plotas, rūpinamasi sveikata. Energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, arba susidaręs gyvulių mėšlas panaudojamas kaip žaliava energijai gauti. Pašarai gyvuliams auginami be pesticidų. Mėsa iš ekologinių ūkių yra brangesnė nei užauginta pramoniniame ūkyje. Bet renkantis kokybę, o ne kiekybę, būtų galima kainų skirtumo nepajusti.

Tačiau realybė yra tokia, kad dabartiniams mėsos poreikiams patenkinti neužtektų ekologiniuose ūkiuose užaugintų gyvūnų. Jei kiekvienas žmogus pagalvotų apie darnią mitybą, sumažintų savo mėsos poreikį ir dažniau vartotų vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų, nereikėtų tiek žalingų masinės gyvulininkystės plotų.

Agnė Toleikytė
Leidinio „Ozonas“ informacija