Tęsiame pažintį su Vengrijos kraštu...
(1 dalis>>)
Vengrija žavi savo pasakišku gamtos grožiu, įspūdinga sostine bei išskirtine kalkakmenio architektūra. Ši Europos šalis turi savitą kultūrą, kuri labai skiriasi nuo kaimyninių valstybių. Daugiau nei prieš 1500 metų iš Azijos į Vengrijos žemes atkeliavo grupelė vengrų protėvių. Su savimi klajokliai atsinešė savo kultūrą, šokius ir dainas. Šiandien vengrai gerai įsisąmoninę savo unikalų kultūrinį palikimą. Iki mūsų laikų išliko įspūdingi barokinės architektūros šedevrai, nemažai modernaus meno pastatų, miestai ir kaimeliai, ežerai, upės bei kalvos… traukte traukia viską pamatyti.
Vengrijos kultūra labiausiai atsispindi kaimo vietovėse. Šiame krašte dominuoja nedidukai miesteliai. Kaimo tipo gyvenvietės paplitusios visoje šalyje. Vengrai dažniausiai gyvena atskiromis šeimomis, nuosavuose namuose. Šiame krašte nepaprastai daug tenykščių, kurie iš atokiausių kampelių dirbti važinėja į didesnius miestus.
Kiskunhalas – nedidelis Vengrijos miestukas, esantis netoli Serbijos sienos. Jame gyvena apie 30 tūkstančių žmonių. Nors Kiskunhalas yra tarp dviejų upių – Dunojaus ir Tiszos – tai vienas sausiausių šalies regionų. Tad nieko nuostabaus, kad čia beveik nėra derlingos žemės – vietoj juodžemio visur smėlis. Visgi nepaisant to, vietiniams neblogai sekasi verstis žemdirbyste – į tolius driekiasi vynuogynai, auga persikai, driekiasi kukurūzų laukai.
Šiaurinėje Vengrijos dalyje įsikūręs įspūdingas tradicinis kaimelis – Holloko. Jis buvo įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Moterys čia dėvi Palocs tradicinius drabužius. Baltomis kalkėmis dažyti namai, tyras oras ir tvyranti ramybė. Svetingi kaimelio gyventojai užklydusiems mielai pasiūlys nakvynę ir sočią vakarienę. Čia laikas tarsi sustoja...
Pietiniame krante didžiausia ir pati seniausia - Fonjod gyvenvietė. Virš lygumų iškilęs vienišas kalnas kviečia jį aplankyti iš tolo. Turistai jį pamėgo dėl nuostabių paplūdimių, prieplaukų, nenuobodaus bei įdomaus gyvenimo.
Pietryčių Vengrijoje, stepėje, įkurtas Kiskunsag nacionalinis parkas. Čia plačiau susipažinsite su vengrų tautine kultūra, liaudies muzika ir buitimi, pamatyti gyvulius, auginamus tik Vengrijos teritorijoje, paragauti įvairių tautinių patiekalų.
Nedidelis, apie 60 km į šiaurės rytus nuo Miskolc-Tapolca kalnų kaimelis Vizsoly. Čia 1590 m. buvo išspausdinta pirmoji Biblija vengrų kalba – Károli Biblija, kurią išvertė kunigas Gáspár Karoli.
Vengrai didžiuojasi nemenku liaudiškos muzikos palikimu. Liaudies muzika buvo interpretuota čigonų, kurie sudarė tradicinius liaudiškus orkestrus. Kompozitoriai Bela Bartokas (Bartók Béla) ir Zoltanas Kodajus (Kodály Zoltán) liaudišką muziką pateikė žymiai modernesne bei patrauklesne forma. Tiesa, šiuos kompozitorius išgarsino ir jų pačių sukurti kūriniai. Pasauliui gerai žinomi kompozitoriaus F. Listo kūriniai, F. Leharo, I. Kalmano operetės. Smuikas, akordeonas ir klarnetas - populiariausi muzikos instrumentai. Vengrų muzikai didelę reikšmę turėjo čigonų melodijos. Daugelyje šalių šokamas vengrų čardašas.
Vengrų restoranas Trakuose>>
Vengrų restoranas Vilniuje>>
Meniu.lt ir Vengrijos ambasados informacija ir nuotraukos
