Maitinimo rinkos tyrimai

Maitinimo rinkos tyrimai

Pristatome įmonės „UCS Baltic“ maitinimo rinkos tyrimą, atliktą surinkus 100 maitinimo įstaigų duomenis visoje Lietuvoje. Tyrimas padarytas lyginant 2008 ir 2009 metų pirmus du ketvirčius.
Vertinant alkoholinių gėrimų suvartojimą, tyrime buvo apskaitomos gėrimų porcijos (vnt.), kurios nebuvo perskaičiuojamos į tūrio vienetus ar alkoholio vienetus. Grafikuose porcijų skaičius atitinkamai išreikštas procentine dalimi. Tiksliai įvertinti porcijų tūrius yra sudėtinga, nes ne visi restoranai įtraukia kokiomis porcijomis pardavinėja stipresnį alkoholį, nevienodai yra apskaitomi ir buteliais parduodami gėrimai.

Gėrimų tarpe karaliauja alus

Du trečdalius viso restoranuose ir kavinėse suvartojamo alkoholio sudaro alus. Šiltėjant orui, jo vartojimas (lyginant sausio ir birželio mėnesius) dar išauga 10 %. S tiprieji alkoholiniai gėrimai – degtinė, brendis, viskis, konjakas – nėra labai populiarūs ir dažnai geriami. Visgi pastebima tendencija, kad savaitgaliais alaus vartojimas maitinimo įstaigose šiek tiek sumažėja.
Brendis sudaro 3-5 proc. visų alkoholinių gėrimų užsakymų. Toks brendžio suvartojimas išliko tiek per pirmus du 2008 metų ketvirčius, tiek per 2009 metų pirmus du ketvirčius, taigi – nei augo, nei krito.
Degtinės suvartojimas per pirmus du 2008 metų ketvirčius išliko taip pat stabilus – apie 3-4 proc. Per pirmus du 2009 metų ketvirčius degtinės vartojimas labai nežymiai kilo, iki 5 proc., tačiau antrąjį 2009 metų ketvirtį nukrito iki 3 proc. Tam galėjo įtakos turėti ir šiltesni orai.
Konjakas – stabiliausiai vartojamas gėrimas, nors jis ir siekia tik apie 1 proc. viso suvartojamo alkoholio maitinimo įstaigose per pirmus du 2008 ir 2009 metų ketvirčius. Tą patį galima pasakyti ir apie šampano, vermuto, likerio, trauktinės, viskio vartojimą.
Vynas, sidras, kokteiliai. Šis gėrimų trejetas gali konkuruoti tarpusavyje, nes jų suvartota beveik vienodai – apie 6-9 proc. Tiesa, vyno vartojimas 2009 metų pirmus du ketvirčius augo, ypač savaitgaliais jam tenka apie 10-13 proc. visų alkoholinių gėrimų užsakymų. Tyrimai rodo, kad savaitgaliais lankytojai labiau nei darbo dienomis renkasi kokteilius ir vyną vietoj kasdienio alaus.

Nuolaidos

Tam tikrų gėrimų populiarumas yra iš dalies susijęs su nuolaidomis, taikomomis alkoholiniams gėrimams. Daugiau suvartojama alaus, nes dažniausiai nuolaidos ir taikomos alui. 2009 metais nuolaidos alui dar augo: nuo 43 proc. (2008 m. sausį) iki 62 proc. (2009 m. kovą) visų taikomų nuolaidų buvo skiriama alui. Šiemet didesnės nei pernai nuolaidos sidrui, tačiau mažesnės vynui (10-13 proc. 2008 m. per pirmus du ketvirčius ir 7-8 proc. per pirmus du 2009 m. ketvirčius). Didesnės nuolaidos 2009 metų pirmus du ketvirčius taikomos ir kokteiliams, palyginus su pirmais dviem 2008 metų ketvirčiais, – nuo 10 iki 20 proc.
Itin mažos nuolaidos taikomos stipriausiems alkoholiniams gėrimams.
Peršasi išvada, jog didžiausios nuolaidos taikomos pigiausiems ir silpniausiems alkoholiniams gėrimams, kurie vartojami didesniais kiekiais.

Populiariausias gėrimas – kava

Vos ne pusę nealkoholinių gėrimų užsakymų kavinėse ar restoranuose tenka kavai. Antroje vietoje pagal dažnumą lankytojai užsisako sulčių, trečioje – arbatos. Vis tik tyrimai rodo, jog pernai vilniečiai kavinėse kavą gėrė dažniau nei šiemet. Natūralu, jog šiltuoju metų sezonu daugiau užsakoma šaltųjų gėrimų – sulčių, karbonizuotų gėrimų, giros, vandens, mažiau – arbatos. Tačiau kava lieka populiariausia. Kaune gaivieji gėrimai pasiskirtę tolygiau. Bet mėgstamiausia taip pat yra kava, šiek tiek mažiau užsakyta sulčių, arbatos, vaisvandenių. Klaipėdoje irgi populiariausia kava. Tačiau 2009 metais pastebimas jos vartojimo sumažėjimas – ją per pirmuosius keturis 2009 metų mėnesius pakeitė sulčių ir karbonizuotų gėrimų vartojimas.

Top 3 patiekalai išlieka nekintantys

Tyrimas rodo, kad maitinimo įstaigose lietuvių tauta dažniausiai vis dar renkasi bulvinius patiekalus. Šiltuoju metų laiku jų vartojimas netgi išauga. Šaltuoju sezonu kas 4-5 patiekalas yra iš bulvių, o vasaros savaitgaliais vartotojai net kas 3 patiekalą renkasi bulvinį. Antroje vietoje pagal dažnumą yra vištienos, treti – kiaulienos patiekalai. Akivaizdu, kad patiekalų pasirinkimą sąlygoja ir kaina. Būtent bulvės, vištiena ir kiauliena yra pigiausi produktai.

Patiekalų kainos Vilniuje

Vilniuje labiausiai krito jautienos patiekalų kainos. Aukščiausia kaina už jautienos patiekalą buvo 2008 metų kovą ir viršijo 33 Lt. Na, o šiais metais už vidutinį jautienos patiekalą mokama mažiau nei 20 Lt. Panašios į jautienos yra žuvies patiekalų kainos. Aukščiausios jos buvo 2008 metų vasarį, viršijo 33 Lt, žemiausios – 2009 metų gegužę – apie 15 Lt. Žemiausios yra miltinių, bulvinių patiekalų, koldūnų, omletų bei vegetariškų patiekalų kainos. Lyginant 2008 ir 2009 metus, brango patiekalai iš kiaušinių. Taip pat maždaug 1-2 Lt brango makaronai bei koldūnai.

Perpus mažesnės kainos Kaune

Kaune vidutinės patiekalų kainos neviršija 15 Lt. Tačiau jei Vilniuje pastebimas žymus skirtumas tarp jautienos, žuvies ir bulvinių ar miltinių patiekalų, tai Kaune tokio skirtumo nėra. Vidutinė kaina čia – 10 Lt. Įdomus niuansas – Kaune kiaulienos patiekalų kainos yra panašios, o neretai ir aukštesnės nei jautienos ar žuvies patiekalų. Taip pat gana aukšta vištienos patiekalų kaina. Tačiau nėra tokio didelio skirtumo kaip Vilniuje, mat maisto kainos svyruoja nuo 5 iki 15 Lt.

Patiekalų kainų skirtumas Klaipėdoje

Klaipėdoje patiekalų kainos artimesnės Vilniaus kainoms. Ypač ryškus jautienos ir kalakutienos patiekalų kainų atotrūkis. Jos labiau kinta nei miltinių, vegetariškų, makaronų, kiaušinių patiekalų kainos, kurios yra stabilios. Beje, didžiausios nuolaidos taikomos vištienos, kiaulienos bei bulviniams patiekalams. Stabilios, šiek tiek mažesnės nuolaidos taikomos žuvies ir miltiniams patiekalams. Žemiausios nuolaidos – jautienos patiekalams, koldūnams, makaronams.

Vidutinio čekio kaina per metus krito nevienodai

Didžiausias kainų kritimas pastebimas Vilniuje, kur, lyginant 2008 ir 2009 metus, vidutinio čekio kaina krito dešimčia litų. Tuo tarpu Klaipėdoje vidutinio čekio kainos kritimas nebuvo toks žymus. Uostamiestyje kai kur sąskaitos netgi kilo, įtakos turėjo prasidedantis šiltojo laikotarpio sezonas. Ypač vidutinio čekio suma pakyla savaitgaliais, kai išleidžiamų pinigų suma yra didesnė ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje bei Kaune.


Grafikai:
Alkoholiniai gėrimai
Nuolaidų taikymas alkoholiui
Nealkoholinių gėrimų populiarumas Vilniuje
Nealkoholinių gėrimų populiarumas Kaune
Nealkoholinių gėrimų populiarumas Klaipėdoje
Patiekalų suvartojimas
Patiekalų kainos Vilniuje
Patiekalų kainos Kaune
Patiekalų kainos Klaipėdoje
Nuolaidų taikymas maistui
Vidutinis čekis


Jei susidomėjote išsamesniais tokio pobūdžio rinkos tyrimais, kreipkitės į „UCS Baltic“, kurie atliks analizę pagal Jūsų pageidavimus. Tyrimai parodys Jūsų klientų poreikius ir prioritetų kaitą.


Žurnalo „Restoranų verslas“ Nr. 3/2009 (31) informacija
UAB „UCS Baltic“ duomenys

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną