Maistas – pirma prevencinė priemonė nuo ligų

Maistas – pirma prevencinė priemonė nuo ligų

Kaip anot Ajurvedos teorijų vyksta maisto virškinimas, koks skysčių vaidmuo šiuose procesuose?

„Pagal Ajurvedą, maistą padeda suvirškinti virškinimo ugnis (jatharagni), kuri stipriausia būna vidurdienį, tarp 10 val. ir 14 val., būtent tuo laikotarpiu geriausiai virškinami grūdiniai patiekalai. Vartojant juos vakare, organizme pradeda kauptis toksinai (ama), todėl vakare ir ryte esant silpnai jatharagni, labiau tinka lengvas maistas. Pagal Ajurvedą, skysčius geriausia vartoti vieną valandą prieš ir valanda po valgio, kad nepraskiesti skrandžio rūgšties. Tuo tarpu pasukas arba nesaldų jogurtą praskiestą vandeniu, su truputėliu druskos, galima gerti iškart po valgio, tai padeda virškinimui.

Kokius pagrindinius principus reikia žinoti norint neapkraut virškinimo procesų nereikalingu krūviu?

Šių principų yra dešimt. Tai – valgio sudvasinimas, valgymas nustatytu laiku, valgymas malonioje aplinkoje, teisingas produktų derinimas, dalijimasis maistu, švara, saikas, negesinimas virškinimo ugnies vandeniu, maisto nešvaistymas, retsykiais – pabadavimas.

Valgio sudvasinimas reiškia, kad valgome ne tik tam, kad gautume fizinių jėgų, bet ir tam, kad išgrynintume mintį ir sąmonę. Todėl dvasiškai gyvenantis žmogus prieš pradėdamas valgyti aukoja maistą Viešpačiui. Aukotas maistas padeda dvasiškai tobulėti. Sveikos gyvensenos svarbą dvasiniam gyvenimui nagrinėjančiame veikale „Bhagavad-gitoje“ maistas skirstomas į tris rūšis: dorybės, aistros ir neišmanymo. Sveikiausiu laikomas dorybės maistas – pieno produktai, grūdai, vaisiai ir daržovės. Teigiama, kad jie ilgina gyvenimą, išgrynina būtį, suteikia jėgų, sveikatos, laimės bei pasitenkinimo jausmą. Toks maistas saldus, sultingas, riebus ir skanus. 

Aistros maistas - pernelyg kartūs, rūgštūs, sūrūs, aštrūs, sausi bei karšti valgiai. Jie sukelia kančias. Mėsa, žuvis ir paukštiena laikomi neišmanymo maistu, kuris apibūdinamas kaip nešvarus, sugedęs ir nemalonaus kvapo. Jis sukelia skausmą, ligas ir blogą karmą.

Antrasis principas – valgymas nustatytu laiku, teigia, kad sočiausiam pavalgymui tinkamas vidurdienis, kai saulė pasiekia zenitą. Šiuo laiku virškinimas aktyviausias. Vedų tradicija rekomenduoja sočiai papusryčiauti, dar sočiau papietauti ir tik lengvai užkąsti vakare. Vakarienei labiausiai tinka grikiai arba karštas pienas.

Trečias principas reikalauja valgyti malonioje aplinkoje, nes pakili nuotaika gerina virškinimą. Vedų kulinarijos filosofija teigia, kad maloni aplinka ir pakili nuotaika tokia pat svarbi geram virškinimui, kaip ir maisto kokybė.

Teisingas produktų derinimas reikalingas tam, kad maistas būtų skanus, gerai virškinamas ir lengvai pasisavinamas. Ryžiai ir kiti grūdai dera su daržovėmis. Pieno produktai – sūris, jogurtas, pasukos tinka valgyti su grūdais ir daržovėmis, tačiau daržovės nederinamos su šviežiu pienu, taip pat ir su žaliais vaisias. Vaisius geriausia valgyti atskirai arba su karštu pienu. Rūgščių vaisių nedera maišyti su šarminiais, o pieno – su rauginto pieno produktais.

Maistas – Dievo dovana – per didelė, kad laikytume ją vien sau, todėl šventraščiai ragina maistu dalintis su kitais. Indijoje iki šiol gajus senovės paprotys, kai šeimos galva, prieš sėsdamas valgyti, praverdavo duris ir šaukdavo: „Prasadas! Prasadas! Prasadas! Jei yra alkanų, ateikite pasivaišinti!“ Jei jūs ir negalite laikytis šio papročio, ieškokite progų pasiūlyti prasado kitiems – tada prasadas jums patiems bus gardesnis. Ir fizine, ir dvasine prasme.

Kitas principas – švara. Vedų kultūra teikia didelę reikšmę tiek vidinei, tiek išorinei švarai. Be kitų reikalavimų, išorinė švara – tai ir griežtos higienos taisyklės gaminant maistą, ir jį valgant, įprotis plautis rankas prieš ir po valgio, pavalgius - išsiskalauti burną. Gaminant maistą ne vien savo šeimai, bet ir svečiams – neragauti gaminamo maisto.

Saikinga mityba – tai pasitenkinimo jausmas ir fizinė harmonija. Persivalgius protas tampa sujaudintas arba apatiškas, o kūnas – apsunkęs ir nuvargęs. Kad skrandis dirbtų, reikia, kad jame būtų laisvos vietos. Suvalgykime pusę to, kiek pajėgtumėm, ketvirtadalį vietos palikime skysčiams, dar ketvirtadalį – orui.

Ką reiškia principas negesinti virškinimo ugnies vandeniu? Virškinimas vyksta degimo principu. Vedos teigia, kad suvalgytą maistą virškina skrandžio ugnis, vadinama jatharagni. Kadangi valgydami dažnai geriame, skysčio poveikis ugniai turi didelės reikšmės. Atsigėrę prieš valgį, išvengiame persivalgymo. Šiek tiek skysčio valgant palengvina skrandžio darbą. Tačiau jei geriame pavalgę, praskiedžiamos skrandžio sultys ir sumažinama virškinimo ugnis. Todėl gerti galima tik praėjus valandai po valgio. Vėliau galima gerti kas valandą iki kito valgymo.

Šventraščiai moko nešvaistyti maisto. Jei dėl kokios nors priežasties prasadą reiktų išmesti, sušerkime jį gyvuliams, užkaskime arba įmeskime į vandens telkinį. Maistas šventas, todėl nevalia jo išmesti šiukšliadėžėn. Vedose rašoma, kad kiek maisto išmesime pertekliuje, tiek jo pritrūks atėjus nepritekliui. Ir gamindami, ir valgydami stenkimės maisto nešvaistyti.

Ir paskutinis principas – trumpalaikis badavimas. „Ajur-veda“ teigia, kad badavimas stiprina valią ir sveikatą. Retkarčiais pabadaujant, pailsi virškinimo sistema, atsigauna jausmai, protas ir sąmonė. „Ajur-veda“ dažniausiai rekomenduoja badauti ne ilgiau kaip 1-3 dienas  geriant vandenį. Badaujant nepatariam gerti vandens daugiau nei reikia troškuliui numalšinti. Kai virškinimo ugnis nebeturi ką virškinti, ji ima deginti kūne susikaupusius šlakus, o pernelyg didelis vandens kiekis šiam procesui trukdo.

Kaip išvengti toksinų kaupimosi ir pagerinti atliekų pašalinimą iš organizmo?

Toksinai pradeda kauptis susilpnėjus virškinimo ugniai, norint to išvengti maistas turėtų būti valgomas 4-6 val. intervalu, pajautus natūralų alkį. Atliekų (malos) šalinimui, labai padeda, kasdieninis pakankamai šilto vandens ar žolelių arbatos gėrimas. Išgerti reikėtų litrą prieš pusryčiaujant. Vaisiai pusryčiams, pietums ryžiais ir daržovės. Puodelis karšto pieno su medum, puikiai pagerina malos pašalinimą. Rimtesniam organizmo valymui yra naudojama panca karma (detoksikacija), ji gali trukti iki kelių mėnesių, įskaitant dietą, aliejinius masažus, kaitinimo procedūras, vidurių laisvinimą, gydymą vaistažolėmis, visa tai atliekant gražioje gamtos aplinkoje.

Teko girdėti, kad liežuvis atspindi visas organizmo ligas, kaip sekant liežuvio pokyčius nustatyti organizmo būklę/susirgimus?

Organizme padaugėjus amos (toksinų), liežuvis pasidengia baltomis apnašomis, tai ypač gerai matyti ryte tik atsikėlus. Įvairiose liežuvio vietose susidariusios apnašos atspindi, vidaus organų būklę. Jei apnašos giliau – toksinų yra storojoje žarnoje, jei viduryje liežuvio – toksinai skrandyje ir plonojoje žarnoje. Linija, išryškėjusi per liežuvio vidurį ar kreiva linija gali rodyti stuburo ligas. Blyškus liežuvis – mažakraujystė, gelsvas – tulžies perteklius arba sutrikimai kepenyse, melsvas – širdies ligos. Jei ant liežuvio pakraščių matosi dantų antspaudai, reiškia, yra nepakankamas maisto įsisavinimas žarnyne.

Kitame interviu Aidas Mačiulis pasakos apie pagrindines sveikos mitybos taisykles, prieskonių ir vaistažolių vaidmenį Ajurvedoje ir kokie maisto produktai gerina virškinimo procesus.

MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Nuotraukoje: Aidas Mačiulis su žmona Rasa asm. archyvas

2011 01 10

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną