Ligų priežastis – įsivaizduojamos alergijos maistui

Ligų priežastis – įsivaizduojamos alergijos maistui

„Vietoj to, kad apsilankę pas specialistus žmonės išsitirtų ir sužinotų negalavimų priežastis, milijonai jų tiesiog nutraukia vienų ar kitų produktų vartojimą,“ – teigia alergijos specialistė dr. Carina Venter.

Pasak dailymail.co.uk, net 20 proc. iš mūsų įsitikinę, kad esame nepakantūs kokiam nors maistui, tuo tarpu iš tiesų šie skaičiai yra kone dešimt kartų mažesni – tokių asmenų esti vos vienas ar du procentai. „Pasekmės, dėl tam tikrų maisto produktų išbraukimo iš kasdienio valgiaraščio, gali būti labai liūdnos ir žymiai blogesnės už pačias alergijas – pakanka vos kelių metų, praleistų atsisakius vienos iš maisto grupių, ir neigiamas poveikis sveikatai būna ilgalaikis“.

Tam tikrų produktų atsisakymas taip pat daro ir socialinę žalą: jūs nebegalite valgyti restoranuose ar kitų žmonių namuose, kuomet nesate 100 proc. tikri, kas yra jūsų lėkštėje. „Maistas – tai ne tik energija; valgymas yra gyvybiškai svarbi bendravimo dalis,“ – įsitikinusi daktarė.

C. Venter pateikia pavyzdį moters, kuri prieš 25-erius metus išgyveno sunkius gerklės spazmus, kurie apnikdavo vos suvalgius citrinos, apelsinų, meliono ar salotų lapų. „Nė nesistengdama ieškoti medikų pagalbos, ji tiesiog išbraukė visus šiuos produktus iš savo valgiarasčio. Tačiau, kai atlikome tyrimus, paaiškėjo, kad nei vienas iš pastarųjų nesukelia jokios nepageidaujamos reakcijos. Davėme moteriai stiklinę apelsinų sulčių, kurių ji neragavo ketvirtį amžiaus – nieko nenutiko ir ji buvo be galo laiminga, žinodama, kad gali nesijaudindama jas gerti“.

„Taigi, nusistačiusi klaidingą diagnozę, ši moteris metų metus vengė tam tikrų patiekalų ir retkarčiais badavo, kad tik nepatirtų minėtųjų gerklės spazmų, gyvendama be pastarųjų vaisių ir salotų teikiamų maistingųjų medžiagų,“ – pasakojo alergijos specialistė.

Panašu, jog ši pacientė iš tiesų kentėjo nuo „idiopatinės anafilakcijos“ – atsitiktinės reakcijos alergenams, kurie sukelia staigų kraujo spaudimo nuosmukį ir akimirksniu uždaro kvėpavimo takus. Pasak daktarės, tokios pavienės reakcijos – toli gražu nėra retos.

„Neabejojome, jog moteris išgyveno anafilakcinį šoką ir, nors mums nepavyko nustatyti jo priežasties, sudarėme daugiau naudingų maistinių medžiagų turintį valgiaraštį, kuris teiktų jos kūnui naudą,“ – sakė C. Venter.

Prie neigiamos saviitaigos mitybos atžvilgiu susidarymo ženkliai prisideda įvairios šių laikų įžymybės, iš valgiaraščių visiškai išbraukiančios ištisas maisto produktų grupes. Pavyzdžiui, Carol Vorderman ir Victoria Beckham visiškai nevalgo kviečių bei pieno produktų.

Tyrimo, atlikto JAV, metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė 10-13 m. mergaičių teigė netoleruojančios pieno produktų – nors puikiausiai galėjo juos suvirškinti – todėl išbraukusios jį iš valgiaraščių. Dėl tokio poelgio pastarosios netekdavo daugiau, nei ketvirtadalio rekomenduojamos kasdienės kalcio normos. „Tokie drastiški poelgiai rimtai atsiliepia sveikatai,“ – tikino sveikos mitybos specialistė dr. Judith Bryans.

„Paauglystė – tai periodas, kurio metu padedame pamatus sveikai kaulų būklei ateityje, o mažiausiai 90 proc. mergaičių didžiausią kaulų masę pasiekia tik sulaukusios pilnametystės, – teigė daktarė.
– Pienas ir pieno produktai – tai pats geriausias kalcio, fosforo bei proteinų šaltinis“. O tų mergaičių, kurios buvo įsitikinusios, jog jų organizmai nepriima pieno, stuburo kaulams labai trūko mineralų – kaulų stiprumo rodiklio.

„Turėti alergiją maistui dėl augančio drastiškų dietų bei prastai informuotų save alinančių modelių populiarumo pasidarė kone madinga, – teigia dr. Bryans. – Pastarasis pavyzdys atskleidžia, kaip svarbu nuo pat jaunų dienų nepasiduoti klaidingai įtakai“.

Tuo tarpu tikrosios alergijos pasireiškia susidūrus su dideliais netinkamo maisto kiekiais, kaip mat sukeliančiais sunkius simptomus.

„Vykstant alerginei reakcijai, imuninė sistema išskiria antikūnius, kurie gina nuo kenksmingomis laikomų medžiagų įsikišimo,“ – paaiškina dr. Venter.

Alerginės reakcijos metu yra išskiriama tiek daug antikūnių, kad jie sukelia išbėrimus, tinimą ar kvėpavimo sutrikimus o, kai kuriais atvejais, – gyvybei pavojingą anafilaktinį šoką.

Tuo tarpu nepakantumas sukelia ne tokią staigią organizmo reakciją. Imuninė sistema čia niekuo dėta, tačiau jis pasireiškia specifinių medžiagų ar baltymų, reikalingų tam tikram maistui virškinti, nebuvimu.

„Nepakantumo padariniai gali nepasireikšti kelias valandas ar dienas, – sako dr. Venter. – Dauguma atvejų į virškinimo sistemą turi patekti didelis netinkamo maisto kiekis“.

Iš kitos pusės, nepakantumas maistui gali sutrikdyti gyvenimo kokybę, net jei ir nekelia pavojaus gyvybei. Pavyzdžiui, suaugęs, kenčiantis nuo chroniško viduriavimo, gali bijoti ilgam išeiti iš namų.

„Be to, kadangi nepakantumo maistui reakcija pasireiškia tik po laiko, yra žymiai sunkiau nustatyti jos priežastį – o tai reiškia, kad prieš drastiškai pašalinant iš valgiaraščio tam tikrus produktus, profesionalaus mediko įsikišimo reikia dar labiau,“ – įsitikinusi alergijos specialistė.

Pasak moters, galybė testų, skirti netolerancijos ar alergijų nustatymui, kuriuos galima rasti internete, retkarčiais taip pat suklaidina žmones.

Vienintelis maisto nepakantumo testas, kuris Didžiojoje Britanijoje išlaikė visus bandymus ir buvo patvirtintas alergologų organizacijos, yra „York Test“. Jeigu pastarasis aptinka imunoglobulino E antikūnių, reiškia, esate nepakantus maistui. Tačiau, toks testas kainuoja apie 1040 Lt, todėl jis toli gražu nėra pigus. Juolab, abejojama, ar jo rezultatais galima 100 proc. pasikliauti.

Daktarė C. Venter taip pat susirūpinusi dėl žmonių, kurie nori maitintis subalansuotai, priežiūros trūkumo.

Specialistė pataria, kad jeigu įtariate turįs netoleranciją kuriam nors iš maisto produktų, apsilankykite pas šeimos gydytoją arba dietologą. „Jie paprašys jūsų vesti valgomo maisto ir pasikartojančių simptomų dienoraštį, kad vėliau galėtų nustatyti sąryšį, – teigė moteris. – Be to, galite būti paprašyti pabandyti iš valgiaraščio išbraukti tai vieną tai kitą produktą, siekiant išsiaiškinti, kuris iš pastarųjų yra jūsų negalavimo priežastis. Šiuo metu tai – vienintelis būdas diagnozuoti tikrąjį nepakantumą maistui“.

Taigi, jei jus kankina ne alergija, tuomet – kas?

PIENO PRODUKTAI

ALERGIJOS SIMPTOMAI: Dilgėlinė, raudonas bėrimas, lūpų ir veido patinimas, švokštimas, niežulys, vėmimas, viduriavimas ir pilvo spazmai.

NEPAKANTUMO SIMPTOMAI: Viduriavimas, pilvo pūtimas.

AR GALĖTŲ ŠIUOS SIMPTOMUS SUKELTI KAS KITA? Nepakantumo simtpomai yra panašūs į dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) – bendrą žarnyno sutrikimą. Kanados tyrėjai išsiaiškino, kad nuo DŽS kentėjo kone pusė nepakantumo turėtojų. DŽS neturi jokios žinomos priežasties ar vaisto, tačiau šio susirgimo požymiai daugeliu atveju gali būti palengvinami, suvalgius vaisių, daržovių, grūdų ir vartojant daug skysčių.

Dar viena panašių simptomų priežastimi gali tapti krakmolai, susidarantys pašildžius angliavandenius, kurių apstu bulvėse bei makaronuose. Iš naujo šildant šiuos produktus, pasikeičia jų sudėtis, todėl, patekę į plonąsias žarnas, jie tampa nebesuvirškinami.

KAM REIKALINGA TINKAMA DIAGNOZĖ: Išvis atsisakius pieno produktų, tampa labai keblu gauti reikiamą baltymų bei kalcio kiekį – ypač vaikams. Tačiau šias maisto medžiagas galima gauti ir iš kito maisto, pavyzdžiui, konservuotų lašišų, sardinių su kaulais ar žaliųjų daržovių, tačiau visi šie produktai vaikams dažniausiai nepatinka.

Tuo tarpu pieno atsisakiusiems suaugusiems gali padidėti osteoporozės rizika, o mažas kalcio kraujyje kiekis sukelti raumenų spazmus.

KVIEČIAI

ALERGIJOS SIMPTOMAI: Dilgčiojimas, veido patinimas, sunkus kvėpavimas, ūmus niežėjimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai.

NEPAKANTUMO SIMPTOMAI: Sanarių skausmai, skrandžio skausmas, tinimas, depresija.

AR SIMPTOMUS GALI SUKELTI KAS KITA? Į daugumą kepyklose kepamos duonos yra dedami priedai, pavyzdžiui, soja. Pyraguose daug cukraus, į duoną dedama mielių — šie priedai gali sudirginti virškinimo sistemą – teigia Dr. Venter. Vertėtų rinktis kokybiškesnę, natūralią duoną iš vietinių kepėjų, nes jie gali tiksliai papasakoti, iš ko jų duona gaminama, arba keptis duoną pačiam, namuose.

KAM REIKALINGA TIKSLI DIAGNOZĖ: „Nustojus valgyti kviečius esminė maistinė medžiaga, kurios ima stigti yra vitaminas B, būtinas sveikai nervų sistemai palaikyti ir energijai gaminti, – teigia dr. Venter. – Kviečiai taipogi yra puikis geležies šaltinis – jos stygius gali paveikti susikaupimą ir susilpninti jūsų atsparumą infekcijoms“.

ALKOHOLIS

ALERGIJOS SIMPTOMAI: Padažnėjęs pulsas, karščiavimas ir gniuždantis galvos skausmas – dažniausiai kyla dėl baltymo „aldehyde dehydrogenase“, reikalingo alkoholiui išskaidyti, trūkumo (manoma, jog apie pusę kinų, japonų bei korėjiečių šio baltymo neturi).

NEPAKANTUMO SIMPTOMAI: Veido paraudimas, čiaudulys, dusulys.

AR SIMPTOMUS GALI SUKELTI KAS KITA? Kai kurie žmonės yra jautrūs sulfitams ir salicilatams, kurių galima rasti vyne.

Šios medžiagos natūraliai aptinkamos vynuogėse, tačiau kartais jų dirbtinai prideda ir vyndariai, norėdami pakeisti vyno skonį. Tarp jautrumo sulfitams požymių – sunkus kvėpavimas, bėrimas, pykinimas. Salicilatai, kurių galima rasti ir aluje, sukelia simptomus, panašius į šienligę.

Taip pat gali būti, jog reaguojate į žuvies arba pieno produktus, kurie kartais naudojami apdirbant vynus – šio proceso metu pašalinamos netirpios medžiagos del kurių, pavyzdžiui, vynas galetų tapti drumstas (šie produktai, kaip ir sulfitai, privalo būti pažymėti ant vyno etiketės).

JŪROS GĖRYBĖS

ALERGIJOS SIMPTOMAI: Šokas, susiaurėję kvėpavimo takai, sąmonės praradimas.

AR SIMPTOMUS GALI SUKELTI KAS KITA? Galbūt apsinuodijote užvalgę sugedusios žuvies – pasak Britų mitybos fondo, beveik pusė visų apsinuodijimo maistu atvejų kyla dėl žalios arba pasibaigusio galiojimo žuvies produktų vartojimo.

Dr. Venter aiškina: „Apsinuodijimas, suvalgius žuvies sukelia paraudimą, dilgėlinę ir viduriavimą – šie požymiai dažnai palaikomi alergija, tačiau apsinuodijimas žuvimi nesukelia anafilaksinio šoko“.

„Alergijos žuviai dažniausiai būna aršios – kai kuriems žmonėms kyla reakcija vien įkvėpus oro, arba palietus paviršių, ant kurio buvo ruošiama žuvis, – teigia ji. – Taipogi, galima būti alergišku keptam, tačiau ne konservuotam tunui, arba menkei, bet ne lašišai – dažniausiai tai – labai apibrėžta alergija“.

KAM REIKALINGA TIKSLI DIAGNOZĖ: Visiškai išmetus žuvį iš savo dietos netenkama pagrindinio neriebių baltymų šaltinio, jau nekalbant apie omega-3 rūgštis, labai naudingas širdžiai – jų randama skumbrėje arba lašišoje (nors omega-3 galima rasti ir kai kuriuose augaluose).

Nuotrauka: gezellig-girl.com

2011 07 28

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną