Kur ir kaip buvo užauginta bei perdirbta tai, kas atsiduria mūsų lėkštėse

Europos Parlamentui jau yra pateikta siūlymų priimti teisės aktus, įpareigojančius maisto produktų etiketėse skelbti pirminių ir perdirbtų produktų, jų pagrindinių sudedamųjų dalių ir žaliavų kilmės šalį. Pasiūlymą dėl teisės akto šioje srityje Europos Komisija planuoja pateikti gegužę. Priėmus naująsias taisykles, daugiau žinosime apie tai, kokį kelią iki mūsų lėkščių nukeliauja maisto produktai. Sakykime, pirkdami lietuviškus saldainius sužinosime, kad jų gamyboje panaudota kakava užauginta, sakykime, Dramblio Kaulo Krante, o juose esantis kokosas – Burkina Fase. Pirkdami Lietuvoje paruoštą ir supakuotą kiaulieną, kurią tereikia pašildyti, etiketėje galėsime matyti, kad ji užauginta užjūryje ir atvežta kad ir iš Tailando.

Į Lietuvą visi gyvi gyvūnai, skirti auginti, veislei, paskersti ar kt. tikslams (išskyrus gyvūnus augintinius, vežamus nekomerciniais tikslais), vežami tik su nustatyto modelio veterinariniais sertifikatais, išduotais šalies kompetentingos veterinarinės kontrolės institucijos. Sertifikatas liudija, kad gyvūnai atitinka pagrindinius gyvūnų sveikatos reikalavimus (kilę iš sveikų bandų, ištirti dėl tam tikrų ligų ir kt.), patvirtintus ES teisės aktais. Gyvūnų paskirties vietoje, esant reikalui, gali būti atliekami papildomi gyvūnų tyrimai.

Europos Sąjungos šalys narės yra suderinusios prekybos gyvūnais reikalavimus ir keičiasi informacija apie gyvūnų judėjimą iš vienos šalies į kitą informacine TRACES sistema. Šia sistema teritorinių padalinių veterinarinės kontrolės institucijos iš anksto gauna pranešimą apie atvyksiančią gyvūnų siuntą, jų kilmę, krovinio siuntėjus, gavėjus ir elektroninį gyvūnų sertifikatą. Tokiu būdu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir jos teritoriniai padaliniai gali ne tik efektyviai kontroliuoti siuntų judėjimą, bet ir greitai keistis būtina reikalinga informacija tarp skirtingų šalių kompetentingų institucijų, atsakingų už veterinarinę kontrolę.

Atvežti gyvuliai iš kitų šalių skersti tikrinami valstybinio veterinarijos gydytojo ir registruojami Tikrinimo prieš skerdimą ir po skerdimo rezultatų registracijos žurnale. VMVT reguliariai vykdo gyvulių skerdyklų, kuriose skerdžiami įvežti gyvuliai, kontrolę ir tikrina, ar gyvūnų skaičius atitinka skerdykloje paskerstų gyvūnų skaičių ir pagal informacine TRACES sistema gautus duomenis. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nekontroliuoja, kaip įmonės įgyvendina mokestinius ir finansinius reikalavimus. Už tai atsakingos kitos valstybės institucijos. Kaip VMVT vykdo veterinarinę kontrolę šalyje tikrina ir Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos biuro (FVO) inspektoriai, vykdydami misijas Lietuvoje. Paskutinis TRACES sistemos duomenų tikrinimas buvo 2008 m. gruodžio mėn. Buvo atlikti 2 metų duomenų patikrinimai ir jokių pažeidimų dėl įvežtų ir paskerstų kiaulių skaičiaus nustatyta nebuvo. 

Dažnai publikacijose galima rasti informacijos apie Lenkijoje užaugintų kiaulių virtimą lietuviškomis, įvežtų skerdenų kilmės pakeitimą, tačiau daugeliui iš mūsų kyla klausimų, kada ir kaip yra nustatoma produkto kilmė ir kaip ji turi būti nurodyta.

Maisto produktai privalo būti paženklinti pagal Lietuvos  higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus. Juose nurodyta, kad ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo – visų pirma dėl maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo ir kad privaloma nurodyti išsamią informaciją apie kilmės vietą. Jei tokia informacija nepateikta, pirkėjas yra klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.

Atvežto gyvo gyvulio kilmė yra tos šalies, kurioje buvo užaugintas, tačiau šį gyvulį paskerdus Lietuvoje, gaunamo produkto – šviežios mėsos (skerdena ir subproduktai) – kilmė yra Lietuva, t. y. tos šalies, kurioje jis paskerstas. Nurodyti, kad šviežios kiaulienos mėsos kilmės, kur gyvulys buvo užaugintas, nereikalaujama, bet ženklinime būtina nurodyti skerdyklos ar mėsos išpjaustymo įmonės pavadinimą, adresą, veterinarinio patvirtinimo numerį. Kilmės nurodymas šviežiai kiaulienai, paukštienai ir avienai, papildomai nurodant kur minėti gyvūnai buvo užauginti (analogiškai jautienos ženklinimui), būtų papildomas ženklinimas maisto verslo subjektams, tačiau vartotojas gautų daugiau informacijos.

Iš kitos šalies atvežtą šviežią mėsą (skerdeną ir subproduktus) perdirbus į gaminius ar pusgaminius, gauto produkto kilmė yra tos šalies, kurioje jis pagamintas. Nurodyti mėsos žaliavų kilmę perdirbtuose mėsos produktuose (pusgaminiuose, mėsos gaminiuose) nereikalaujama.

Iš kitos šalies atvežtos šviežios mėsos (skerdena ir subproduktai) kilmė negali būti pakeista į lietuvišką, jeigu mėsa nebuvo sūdyta, rūkyta, virta, marinuota, vytinta ar kitaip apdorota. Šviežią mėsą išpjausčius (iškapojus, supjausčius į pardavimui vartotojui ar tolesniam perdirbimui tinkamus gabalus, ar ją sumalus mėsmale), jos kilmė nesikeičia, lieka ta pati kaip įvežtos šviežios mėsos ir parduodant turi būti nurodoma teisingai.

Būtent dėl tokios kilmės nurodymo veterinarijos inspektoriai ir nustato daugiausiai pažeidimų, t. y. įmonė iš užsienio atsivežtą skerdeną išpjausto ir pateikia parduoti į turgavietes su verslo liudijimais kaip lietuvišką šviežią mėsą. Turguje prekiautojų parduodamos išpjaustytos mėsos tikslią kilmę, nurodytą lydimuosiuose dokumentuose, galima įrodyti tik papildomai patikrinus mėsą išpjausčiusią įmonę ir žaliavų įsigijimo dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos teisė numato ypač griežtus reikalavimus jautienos ir veršienos ženklinimui, t. y. tam tikri specifiniai reikalavimai taikomi šviežios jautienos ir veršienos ženklinimui, kai privalu nurodyti šalį, kurioje galvijas gimė, buvo užaugintas ir paskerstas. Šių reikalavimų griežtumą sąlygoja galima rizika dėl galvijų kempinligės.

Neklaidinančios, tinkamai pateiktos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus informacijos apie maisto produktus pateikimas vartotojams yra viena iš prioritetinių VMVT maisto produktų ženklinimo kontrolės krypčių.

VMVT informacija
Nuotraukos: corbis.com