Kuo pigesnis maistas tuo riebesnis? Lietuvoje gimsta idėjos didinti mokesčius nutukėliams

Kuo pigesnis maistas tuo riebesnis? Lietuvoje gimsta idėjos didinti mokesčius nutukėliams

Visgi bent artimiausius keletą metų sveikatai nepalankių produktų kainos drastiškai, kaip Danijoje, nekils, tačiau vis dar neatsisakoma idėjos didinti mokesčius žmonėms, kurių gyvenimo būdas ir mityba akivaizdžiai neatitinka sveikos gyvensenos principų.

Reikia ne maistą branginti, bet apmokestinti žalingų įpročių turinčius žmones

Danija šeštadienį tapo pirmąja pasaulyje šalimi, kurioje įsigaliojo riebalų akcizas. Dėl naujojo mokesčio, kurį Danijos vyriausybė įvedė rūpindamasi gyventojų sveikata ir siekdama sumažinti daug riebalų turinčių maisto produktų vartojimą, už kiekvieną produktuose esančių sočiųjų riebalų kilogramą teks papildomai sumokėti 16 kronų (7,42 lito).

Verslininkai tikisi, kad šis mokestis ilgai neišsilaikys, o ekspertai teigia, kad jis gali paskatinti danus apsipirkinėti užsienyje. Tuo tarpu sveikatos specialistai svarsto, kad daug didesnę žalą sveikatai daro produktai, kuriuose yra daug druskos, cukraus ir tam tikros rūšies angliavandenių.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė nepritariantis tokiai Danijos iniciatyvai. Anot jo, vargu, ar tokiu būdu įmanoma pakeisti žmonių mitybos įpročius bei pasiekti naudos, kurios tikimasi. Maisto kainos Lietuvoje ir taip yra nemažos. Jas didinti dar, prisidengus kilniais tikslais, esą būtų nepadoru.

„Juk tunkama ne tik dėl riebalų, o dėl maisto kiekio ir neteisingos mitybos. Yra visokių sistemų, kaip paskaičiuoti maisto produkto kaloringumą. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, tam tikras riebalų turinčios mėsos suvartotas kiekis duoda daug mažiau kalorijų nei bandelės bei kai kurios košės. Beje, turiu pažįstamų, kurie šaukštais riebalus semia, tačiau periodiškai tikrina cholesterolio kiekį kraujyje ir jis yra normalus. Aš asmeniškai prieš aštuonerius metus svėriau 102 kg, dabar sveriu 85 kg, tačiau netekau svorio iš esmės nekeisdamas maisto sudėties. Tiesiog pakeičiau mitybos režimą ir kiekius“, – savo patirtimi dalinosi pašnekovas.

Anot parlamentaro, Lietuvoje bent jau artimiausius kelerius metus, kol nepasimatys, kaip sekasi Danijai, neketinama sekti šios šalies pavyzdžiu. Juolab kad Lietuva dar neturi labai didelių problemų dėl nutukimo. Pavyzdžiui, mūsų paauglių nutukimas yra vienas mažiausių pasaulyje.

„Reguliuodami vaikų mitybą, mokyklose uždraudėme tam tikrus nesveikus produktus, kurie sukelia apetitą ir tukina. Manau, kad imamės priemonių, kad neatsitiktų taip, kaip Amerikoje ar toje pačioje Danijoje. Tuo tarpu riebalai mūsų organizmui reikalingi. Daugybė žmonių vaikšto nutukę tik todėl, kad valgo miltinius patiekalus ir saldumynus. Reikėtų ne apmokestinti tam tikrą produktų grupę, o skatinti žmones sveikai gyventi ir maitintis. Būtent šie dalykai turi didžiulę įtaką, kurią pats patyriau. Kai tam tikras savo problemas bandžiau gydytis vaistais, jie nepadėjo. Tuo tarpu judėjimas, mankšta ir sveika mityba padaro stebuklus“, – tikino A. Matulas.

Parlamentaro manymu, reikia grįžti prie diskusijos apie sveikatos draudimo mokesčio diferencijavimą, kuris ir paskatintų žmones gyventi sveikai. Žmogus, kuris periodiškai nesitikrina savo sveikatos, nesinaudoja prevencinėmis sveikatos programomis (anot pašnekovo, šiandien išnaudojama vos 60 % joms skirtų lėšų, nes žmonės neateina tikrintis), rūko, aiškiai girtuokliauja, yra nutukęs ne dėl ligos, turėtų mokėti didesnį mokestį, kadangi jo sveikatos apsaugai valstybė anksčiau ar vėliau išleidžia didžiules sumas. Beje, jis gydomas tų žmonių, kuriems dėl sveiko gyvenimo būdo medicininių paslaugų reikia daug mažiau, pinigais.

Kuo pigesnis maistas – tuo riebesnis?

Tuo tarpu Visuomenės sveikatos instituto vadovas Rimantas Stukas pabrėžė, kad Lietuvos gyventojai taip pat riebalų valgo gerokai daugiau nei reikėtų, o riebalai, kaip įrodyta mokslo, yra širdies ir kraujagyslių ligų, nuo kurių miršta pusė šalies gyventojų, bei nutukimo rizikos veiksnys. Kita vertus, jei žmonės daugiau judėtų ir degintų riebalus, jų neigiamas poveikis gerokai sumažėtų. Todėl norint, kad žmogus būtų sveikesnis, turi būti taikomas visas sveikos gyvensenos kompleksas.

„Dar sunku pasakyti, kaip pasielgė danai – teisingai ar ne. Jei buvo priimtas toks sprendimas, visgi buvo išanalizuota situacija ir nuspręsta, kad priemonė turės poveikį. Aišku, kiekviena pusė gali rasti savo argumentų „už“ ar „prieš“, bet gerai tai, kad ieškoma būdų, kaip sustabdyti civilizacijos ligų plitimą. Bet kokiu atveju šis klausimas turėtų būti sprendžiamas politiniu lygmeniu“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot mitybos specialisto, Lietuvoje situacija yra bloga ir ta prasme, kad žmonės maistą renkasi žiūrėdami į kainas, tuo tarpu pigesni produktai būna ir riebesni, ne tokios aukštos kokybės. „Todėl kol kas mums gal ir netiktų toks sprendimas. Kita vertus, tikrai reikia kažką daryti. Kaip parodė tyrimai, prieš dešimtmetį Seime priimta Visuomenės sveikatos programa, kuria, be kita ko, buvo siekiama sumažinti riebalų teikiamos energinės vertės dalį dienos racione iki 30 %, savo tikslo nepasiekė. Per dešimtmetį ši dalis taip ir nesumažėjo. Vadinasi, reikia ieškoti naujų būdų, kaip tai pasiekti“, – svarstė R. Stukas.

Kol neturime motyvacijos, reikia muštro

Nesveikų maisto produktų apmokestinimo idėja gaji visoje Europoje. Pavyzdžiui, Vengrijoje prieš keletą mėnesių buvo svarstyta apie vadinamojo šokolado mokesčio, kuris pabrangintų daug cukraus arba druskos turinčius maisto produktus, įvedimą. Taip siekiama pažaboti jau ir šią šalį pasiekusią nutukimo epidemiją, susijusią su daugybe lėtinių ligų, kurių gydymas sveikatos apsaugos sistemai kainuoja milijonus.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius, komentuodamas tokias iniciatyvas, taip pat buvo linkęs jas vertinti teigiamai, tačiau pirmiausiai, anot jo, reikėtų apibrėžti, kas yra sveikas maistas. Mat kol tai nepadaryta, vartotojams kyla daug painiavos, kadangi sveiko maisto lentynose gali atsidurti bet kas. Anot jo, produktai, kurie nėra skirti sveikai mitybai, pirmiausiai perkrauti angliavandeniais – visi saldumynai, miltiniai, konditeriniai gaminiai, saldainiai.

„Kai kuriose Amerikos valstijose, pavyzdžiui, norima uždrausti „Coca-Cola“. Tačiau pas mus toks draudimas gali būtų traktuojamas net kaip žmogaus teisių pažeidimas, nors tai daroma žmogaus sveikatos labui. Kol mes dar neturime tokių gilių tradicijų, per akcizus ir kainų politiką galėtume reguliuoti žmonių mitybą. Sveikos mitybos elementai – grūdiniai produktai, daržovės, vaisiai – galėtų būti skatinami, o nesveikos mitybos elementai – ta pati „Coca-Cola“, konditerijos gaminiai, saldainiai – turėtų didesnį akcizą ir savo kainomis būtų sunkiau prieinami“, – svarstė pašnekovas.

Kitas būdas priversti žmones gyventi sveikiau, anot mediko, yra A. Matulo išdėstyta vizija diferencijuoti mokestį už sveikatos paslaugas pagal tai, ar žmogus laikosi pagrindinių sveikos gyvensenos principų bei gydytojo rekomendacijų.

Anot J. Pundziaus, šalyse, kurios turi progresinių sveikatos draudimo mokesčių praktiką, tikrinamas ne tik pomėgis rūkyti bei gydytojo skirtų vaistų vartojimas, bet ir judėjimas. Prie žmogaus tvirtinamas aparatas, kuris fiksuoja jo fizinį aktyvumą. Jei žmogus juda nepakankamai, jis moka didesnius mokesčius. Be to, svetur vyksta privalomi pacientų mokymai. Žmonės gauna sveikos gyvensenos bei mitybos pagrindus arba giliau susipažįsta su savo liga bei rekomendacijomis, kaip su ja gyventi. Jei pacientas nenori mokytis, jis moka didesnį sveikatos draudimo mokestį. Jei pacientas nenori nieko žinoti apie savo ligą ir rekomendacijas, jis taip pat moka didesnį sveikatos draudimo mokestį.

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną