Kiek daugiau nei prieš savaitę „Ozono“ ir „Eko karta“ organizatoriai Sereikiškių parke vilniečius ir miesto svečius sukvietė į „Ekologišką pikniką“. Piknikas tapo vienu iš, deja nedaugelio, renginių ugdančių jaunimo mitybos įpročius, kurie šiandien tampa vis rimtesne problema. Tačiau ką bendro turi visiems ramybės neduodanti „krizė“ ir ekologiškas piknikas?
Už finansinę krizę baisesnė – vertybių
Atrodytų, kad toks nekaltas žodžių junginys, kaip „ekologiškas piknikas“ neturėtų iššaukti jokių neigiamų emocijų. Deja. Pradėkime nuo žodžio ekologiškas. Projekto „Eko karta“ iniciatyvinė grupė, pastebėjo, kad sąvoka ekologija nuoširdžiai yra vartojama jaunimo tarpe, tačiau vis dažniau pasitaiko žmonių, įmonių ar organizacijų, manipuliuojančių šia sąvoka. Dėl mados, dėl palankesnio visuomenės vertinimo, dėl to, kad taip dabar tiesiog naudinga. Dažną besidomintį ekologišku gyvenimo būdu, tikriausiai optimistiškai nuteikia vis dažniau pasirodančios žinios: „išrinkta socialiai atsakingiausia įmonė“, „ekologiškas gėrybes dabar galite rasti ir internete“, „didieji prekybos tinklai – už ekologiją“... Atrodytų tokios įmonės, savo rinkodaroje randančios vietos „100%“ suyrantiems maišeliams ir kitoms ekopriemonėms, turėtų nedvejodamos prisidėti prie jaunosios kartos sveiko ir ekologiško gyvenimo būdo formavimo. Atrodytų... bet taip nėra.
Grįžkime prie krizės. Kaip patogi frazė „aš žalias (ekologiškas)“ sėkmingai atveria duris į vartotojų pinigines, taip užverti savąsias patogiausia fraze – „juk krizė“. Tačiau apsilankius pas žmones, kurie visa gerkle neplyšauja, esą „mes patys žaliausi, mylėkite mus“, galima įsitikinti, kad tikrosios vertybės vis dar egzistuoja ir jų nepakerta jokia finansinė krizė. Tymo turgus - vieta, kur kiekvieną ketvirtadienį renkasi nuoširdūs žmonės nemanipuliuojantys sąvoka „ekologija“. Būtent šio turgaus prekeiviai aprūpino visą pikniką ekologiškomis gėrybėmis, neskaičiuodami ir neprašydami jokios naudos. Kiekvienas davė ką turėjo geriausio: kas sūrius, kas duoną, konditerinius kepinius, rūkytos mėsos produktus, o vyresnio amžiaus ūkininkas nepagailėjo paskutinės obuolių derliaus, dėžės. Ekologiški ožkų pieno sūriai, naminė duona, ekologiški obuoliai ir kiti švieži, vietiniai maisto produktai renginio metu stojo į opoziciją prieš bulvių traškučius, pseudo ekologiškus produktus ir didžiuosius prekybos centrus. Renginio metu jaunimui buvo suteikta proga paragauti natūralių ir švarių skanėstų bei palyginti juos su „parduotuviniais“ ar atvežtiniais produktais, įvertinti skonio ar išvaizdos skirtumus.
Nesveikas maistas – jaunuolio asmeninė problema ar visuomenės reikalas?
Piknikas – antras žodis vertas nagrinėjimo. Įvairių apklausų ir tyrimų duomenys, atlikti Lietuvoje per pastaruosius kelis metus parodė, kad nesveiko maisto suvartojimas nuolat auga, o daugiausia tokio maisto jaunimas suvartoja šiltuoju metu gamtoje. Iškylų meniu jaunimo tarpe įprastai sudaro gazuoti gėrimai, traškučiai, saldėsiai na ir retkarčiais keli „nekalti“ užkandžiai (lenkiški obuoliai ar olandiški bei ispaniški menkaverčiai vaisiai...). Šių „maisto“ produktų mados iššūkiai bei neribojamos reklamos padariniai tampa eilinio jaunuolio problema, nes dėl didžiulių konservantų, kancerogenų ir cheminių elementų sunaudojimo kiekio, kyla reali grėsmė sveikatai, o visuomenės ateitis gresia ligotų ar priklausomų žmonių ateitimi.
Europos komisijos finansuojamo projekto „Eko karta“ iniciatyvinė grupė „Ekologišką pikniką“ surengė siekdami atkreipti visuomenės ir maisto gamintojų bei importuotojų dėmesį į neigiamas maitinimosi tendencijas jaunimo tarpe, pabrėždami žalingus jaunimo įpročius ir mados tendencijas maitintis prastu maistu.
Sveikos mitybos srityje pasigendama jaunimo ugdymo
Renginio organizatoriai taip atkreipė dėmesį, kad nėra efektyvių, valstybės remiamų visuomenės informavimo priemonių, kuriomis būtų ugdomi jaunimo pilnavertės mitybos įpročiai ir formuojama mitybos kompetencija. Jokios prevencijos prieš gamintojus ir importuotojus nėra, todėl jie brukte bruka vaikams chemines formules, ko pasėkoje atsiranda antsvoris bei su tuo susijusios ligos. „Būtina formuoti jaunimo kompetencijas sveikos bei pilnavertės mitybos srityje, taip, kaip būtina ugdyti kūrybiškumą, atsakomybę bei plėsti žinių ratą“ – sako projekto vadovė Ieva Malaiškaitė.
Kad jauni žmonės galėtų suprasti ir kokybės bei turinio skirtumus, buvo pravestas ekologiškų produktų atpažinimo seminaras, kurio metu ekologiškų produktų žinovė Jolanta Baužienė suteikė pagrindines žinias apie ekologiškus produktus, jų skonio bei maistines savybes. Seminaro metu jaunimas buvo išmokytas skaityti ir suprasti etikečių turinį, atpažinti kenksmingus ingredientus arba įsitikinti deklaruojamu ar tikru produktų ekologiškumu.
Žaliasis virusas plinta
Pirmasis „Ekologiškas piknikas“ yra vienas iš daugelio Respublikinio ekologinio švietimo projekto “Eko karta” renginių. Turiningo „pikniko“ metu dalyviams ne tik buvo suteiktos įdomios bei naudingos žinios, bet jie čia pat galėjo įsijungti į šokių pamokas, skaityti ekologiškos kultūros gidą „Ozoną“, bendrauti tarpusavyje. Kai kuriems vaikams, jaunuoliams, ir net mamoms su kūdikiais „Ekologiškas piknikas“ tapo ypatinga visos dienos pramoga. Jie ne tik praleido beveik visą dieną renginyje, džiaugėsi neįprastu renginiu bei naudingomis žiniomis, bet ir agitavo pakartoti tokį pikniką vėl.
Daugiau informacijos:
„Eko karta“ projekto vadovė Ieva Malaiškaitė
el.p. culture@ozonas.lt , mob.tel. 8 670 68342
