Koks yra atsakingas restoranų verslas?

Koks yra atsakingas restoranų verslas?

Vis labiau tampa madingas sveikas vaikų meniu, vis garsiau ir supantamiau tampa atsakingas žuvies pasirinkimas, tikrai vietinių ūkininkų produkcija (lankytojams pateikiant informaciją apie konkrečius ūkininkus), miltiniai gaminiai be gliuteno, vietinės gamybos sūriai, mėsos, žuvies gaminiai, gėrimai.

Natūralus, ekologiškas, organiškas – nebe tie raktiniai žodžiai

Pastaruosius kelerius metus vartoti visur ir visaip jie tiesiog tapo kone bereikšmiais. Vartotojai vis mažiau pasitiki tokiomis frazėmis aprašytais produktais ir pristatomais meniu. Pagrindinis tūzas produktų epitetų kaladėje dabar – „vietinis“ ir viskas, kas su tuo susiję: rankų darbo, smulkių ūkininkų, laisvėje auginta, gamtinės žemdirbystės ar biodinaminio ūkio – tai dabar įdomu. Antroje vietoje karaliauja „sezoninis maistas“. Vietinis ir sezoninis – labai susiję, tad pasirinkę vieną, kone automatiškai gaunate ir antrą kozirį.

Aplinkosauga ir tvarumas prasibrovė ir iki interjerų

Lietuvoje dar tik pradedant įsisiūbuoti atsakingų restoranų temai (nors apie tai kalbama jau seniai), visame pasaulyje nuo atsakingo meniu ši tema plečiasi iki atsakingo dizaino ir viso restorano įrengimo. Ypatingai populiaru interjere naudoti „dėvėtą“ medieną iš senų pastatų, daržinių, tiltų ir pan. Senas medis sukuria gan autentišką dizainą, kartu tampa papildomu „rankų darbo“ produktų iš ūkio, vietinių produktų filosofijos pratęsimu ir vizualizacija.

Apdailai naudojami aplinkai nekenksmingi dažai, alyva, natūralios medžiagos, FSC sertifikuota mediena, staltiesės – iš sertifikuotų tekstilės gamintojų ir pan. Ir tai nėra pigiau nei įprastos medžiagos!

„Nuo nosies iki uodegos“ papildo „nuo lupenų iki šaknų“

Kovojant su didžiuliais maisto atliekų kiekias, svarbu ne tik palankiausias jų utilizavimas (dažniausiai tai – kompostavimas), bet ir jų prevencija. Ir nors principas „from nose to tail“ („nuo nosies iki uodegos“, maistui panaudojant visas mėsos dalis) jau nebėra naujiena, ruošiant patiekalus iš daržovių ir vaisių vis dar neišnaudojamos visos jų suteikiamos galimybės. Pavyzdžiui, užuot išmetus žiedinių kopūstų, brokolių, ridikėlių lapus, juos galima panaudoti salotoms, išskaptuotas moliūgų sėklas galima pakepinti ir naudoti salotose, vaisių likučiai tiks marmeladams ruošti ir pan. Šefai, dirbdami su šia tendencija, „pasidalina“ į dvi stovyklas – tų, pamišusių dėl atsakingo restoranų verslo ir aplinkosaugos, ir tų, kuriems tiesiog įdomu eksperimentuoti ir žaisti su visais naujais skoniais, priimant netikėtus sprendimus.

Laisvai auginta, žole maitinta ir kuo įvairesnė

Tendencija, apie kurią „Restoranų verslas“ rašo jau ketvirtus metus, niekur nesitraukia, o tik sparčiau populiarėja. Vietiniai gėrimai, vietinės grūdų kultūros, ypatingai – vietinė mėsa. Naujas kodas, renkantis jautieną – „žole maitinta“, renkantis vištieną ir kiaulieną – „laisvai auginta“. Įdomu tai, jog ilgą laiką buvusi populiariausių sąraše, jau kurį laiką kiauliena užleidžia savo pirmaujančias pozicijas. Pernai itin populiari buvo vištiena, šiemet mėsos asortimentas restorano lėkštėse papildomas ėriena, kalakutiena, triušiena ir įdomesne paukštiena (pvz. patarškomis).

Kodas „vietinis“, ko gero, pasiekė arba ateinančiais metais pasieks savo piką. Visiems, pradedant sveikai besimaitinančiais, susirūpinusiais aplinkosauga, baigiant turistais, atsakingo restoranų verslo bumą stebinčiais užsienyje ir svečioje šalyje ieškančiais tos šalies savitų produktų, reikia vietinės mėsos, vietinių žuvų, vietinių sūrių ir, be abejo, vietinių gėrimų. Kita vertus - užsienio svečiams tai įdomu, unikalu ir asocijuojasi su akštesne kokybe...

Patarimas restoranams: jei norite, kad vietinis ir sezoninis Jūsų rinkodaros kampanijoje netaptų tik dar viena nuvalkiota ir neįtikinama fraze, minėkite konkrečius ūkininkus, su kuriais dirbate.

Žunalo Restoranų verslas informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną