Kas skanesnio Šri Lankoje? (I dalis)

Pasaulio politiniame žemėlapyje Šri Lanka atrodo tarsi mažytis arbatos lašelis. Kokosų kekėmis apkibusių palmių, smėlėtų pakrančių ir „kitokios“ kultūros išsiilgę keliautojai seniai atrado šios nuostabios Indijos kaimynės privalumus. Tobulas klimatas (apie +29 C) turistams leidžia atvykti į šalį bet kuriuo metų laiku, o norintys pažinti Šri Lanką iš vidaus, neretai pamilsta ją visam gyvenimui.

Prisipažinsiu, prieš išvykdama į Šri Lanką daugiau žinojau apie jos kaimynystėje esančias Maldyvų salas, visame pasaulyje garsėjančias kaip jaunavedžių rojus. Tačiau kelionių agentas mums, mėgstantiems naujų kultūrų pažinimą suderinti su patogiu poilsiu, primygtinai siūlė tokį atostogų „paketą“ išbandyti būtent Šri Lankoje. Apsisprendėme greitai, nes iš darganoto lietuviško rudens per kiek daugiau nei pusę paros patekti į saulės nubučiuotą, Indijos vandenyno skalaujamą rojų atrodė daugiau nei nerealu.

Pirmieji šalies virtuvės „ypatumai“ pasiekė mus kažkur virš Juodosios jūros – tada, kai nuostabų sarį dėvinti lėktuvo stiuardesė paslaugiai pasiūlė meniu. Puikiai žinodami sintetinį lėktuvuose patiekiamų valgių skonį, abu su vyru ilgai nesvarstę užsisakėme aštriai paruoštą vištieną. Gausiai kariu pagardinti ryžiai ir nedideliais gabalėliais patiekta vištiena kvepėjo ypač viliojančiai, o vadinamasis „spicy “ net pranoko žodžio „aštrus“ apibrėžimą...

Šri Lankos istorija pažymėta ilgais kolonizacijos metais. Keičiantis amžiams, į puikiu klimatu apdovanotą kraštą buvo atviliotas ne vienas senojo žemyno atstovas. Šalį valdė portugalai, olandai ir bene didžiausią kultūrinę įtaką padarę anglai.

Žinoma, per savaitę ar dvi neįmanoma išragauti visų vietinių gyventojų rekomenduojamų patiekalų. Gidai pietums parenka specialiai turistams atidarytas kavinukes, o paprašyti parodyti, kur pietauja vietiniai gyventojai, nenoriai purto galvą ir vengia leistis į diskusijas. Tačiau mielai sustoja prie pakelėse įrengtų vaisių parduotuvėlių ir už mums, vakariečiams, visiškai juokingą kainą prirenka nuostabaus skonio mangų, burnoje tirpstančių papajų, pasiūlo paragauti raudonųjų bananų ir labai didžiuojasi šalyje gausiai derančiais ryškiai geltonos spalvos karališkaisiais kokosais. Tiesa, šalyje neauga obuoliai. Mus lydėjęs gidas sakė žinąs ne vieną nesėkmingą bandymą jų užauginti. Todėl prekyvietėse jie dailiai supakuoti į plastikines pakuotes, tampa aišku – importuoti.

Specialiai Meniu.lt iš Šri Lankos Indrė Ramanavičienė
Nuotraukos: 
(1 nuotraukoje: dar nesunokusių pipirų šakelė
2-oje: prieskonių sodo produkcija: patiekalų pagardai, smilkalai, kosmetika ir vaistai „nuo visų ligų“
3-ioje: į tokias miesto prieskonių krautuvėles gidai turistus veda itin nenoriai
4-oje: turgelyje kilogramas pomidorų kainuoja apie 75 lietuviškus centus)