Įvertintas cukraus kiekis duonoje: ką pasirinkti?

Įvertintas cukraus kiekis duonoje: ką pasirinkti?

Vienas dažniausių argumentų, kodėl dalis žmonių vengia valgyti ar iš savo mitybos raciono visai išbraukia duoną, – įsitikinimas, neva jos sudėtyje perdėm daug organizmui nenaudingo cukraus. Tačiau ekspertai tikina, kad tokia nuomonė tėra mitas – duonos gamintojai nuolat kontroliuoja ir tobulina savo gaminių sudėtį, idant ši būtų palanki sveikatai, o pasirinkti priimtiniausią duoną vartotojams padeda specialus gaminių ženklinimas.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, per parą suvartojamų cukrų norma yra individuali. Norint nepakenkti organizmui, skirtingi cukrai turėtų sudaryti mažiau nei 10 proc. bendro perdien suvartotos energijos kiekio. Tuo tarpu norint pastebimai pagerinti organizmo būklę, šį procentą reiktų sumažinti perpus. Vis dėlto primygtinai vengti cukrų atsisakant dalies maisto produktų nerekomenduotina – jie būtini sklandžiai smegenų, kitų žmogaus organų veiklai užtikrinti.

Prioritetas – natūralūs cukrai

„Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovės Snieguolės Šoblinskienės teigimu, siekiant gyventi sveikai, beveik pusę perdien suvartojamų kalorijų žmogaus organizmas turėtų gauti iš angliavandenių, kuriems priskiriamas ir cukrus. Pasak vadovės, diskutuojant apie cukraus kiekį duonos gaminiuose, pirmiausia svarbu atskirti du cukrų tipus – natūralų ir pridėtinį. Šiuolaikiški duonos kepėjai akylai kontroliuoja ir nuolat tobulina savo produkcijos sudėtį, todėl dažniausiai duonos gaminiuose vyrauja natūralūs cukrai.

„Daugelis duonos sudėtyje esančių ingredientų, pavyzdžiui, ruginiai ir kvietiniai miltai, įvairūs grūdai, saulėgrąžos, sėlenos, mielės, savyje turi natūralių cukrų. Kepant duoną iš šių ingredientų ir nepagardinus jos pridėtiniu cukrumi, 100 g vartojimui paruoštos duonos savyje turės apie 2 g cukrų. Toks cukraus kiekis žmogaus organizmui neturi jokio neigiamo poveikio, taigi atsisakyti ar vengti duonos dėl neva didelio cukraus kiekio yra nepagrįsta. Pavyzdžiui, ruginėje duonoje randamas cukrus pasisavinamas lėtai ir tolygiai, todėl jo kiekis kraujyje išlieka stabilus“, – paaiškina S. Šoblinskienė.

Tiesa, vien „sveikuoliškas“ duonos pavadinimas ar sureikšminti sveiki ingredientai dar nereiškia, kad kreipti dėmesio į cukraus kiekį gaminyje nėra verta. Vadovės teigimu, šiandien duonos pasiūla – itin plati, todėl ir gaminių galima aptikti visokių: antai vienos duonos savyje turės net mažiau nei 2 g cukraus, o kitų, net ir iš pirmo žvilgsnio „sveikų“ visagrūdžių, sudėtyje galima rasti net ir daugiau nei 10 g cukraus.

Pridėtinis cukrus – dėl skonio

Tačiau pasitaiko atvejų, kai į duonos sudėtį įtraukiamas ir pridėtinis cukrus. Taip, pasak S. Šoblinskienės, siekiama išgauti saldesnį skonį. „Tokiu atveju duona gardinama pridėtiniu cukrumi, marmeladu, medumi, sirupu, pieno produktais. Šie ingredientai išties padidina bendrą duonoje aptinkamą cukraus kiekį. Ir nors jokių apribojimų, kiek cukraus galima ar reikėtų dėti į atskirus produktus, nustatyta nėra, tikslus jo kiekis visad privalo būti nurodytas gaminio etiketėje“, – sako vadovė.  

O panagrinėjus etiketę, anot S. Šoblinskienės, neretai galima ir maloniai nustebti. „Pavyzdžiui, įprasta manyti, kad daug cukraus savyje turi batonai ar baltos duonos, taip pat skrudinimui skirtos duonos. Tačiau šių gaminių įvairovė taip pat labai plati, taigi rasti sveiką, sau priimtiniausią variantą nėra sudėtinga: yra batonų, kurių sudėtyje cukraus – vos 2,6 g, arba tokių skrudinimo duonų, kuriose cukraus – mažiau nei 4 g. Tai visad atsispindi produkto maistingumo deklaracijoje“, – sako S. Šoblinskienė.

Vertingųjų medžiagų – eilė

Pasak „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovės, reikalavimas maisto produktų etiketėse pateikti maistingumo deklaraciją Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo dar 2016-ųjų pabaigoje. Šioje deklaracijoje pateikiama visa informacija apie maisto produkto energinę vertę ir tam tikras sudėtyje esančias maistines medžiagas: nurodomas riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų,  skaidulinių medžiagų, baltymų, druskos kiekis.

„Etiketės atspindi, kad duona – vertingas energijos teikiančių angliavandenių šaltinis, kuriame labai mažai riebalų ir cukraus, bet gausu maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų, mikroelementų. Pavyzdžiui, ruginėje ir kvietinėje duonoje yra visų organizmui reikalingų pagrindinių maisto medžiagų: 5–8 proc. baltymų, 40–50 proc. gerai organizmo pasisavinamų angliavandenių“, – sako S. Šoblinskienė atkreipdama dėmesį, kad duonos sudėtyje apstu ir vertingų vitaminų bei mineralinių medžiagų – daugiausia joje B grupės vitaminų, o iš mikroelementų – kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio druskų

Padės specialus ženklinimas

Taip pat, pasak S. Šoblinskienės, pasirinkti išties sveiką kiekį cukraus savyje turintį duonos gaminį padės ir kitas ženklinimas – „Rakto skylutės“ etiketė, bylojanti, kad gaminyje yra ne daugiau nei 5 g/100 g cukraus, ne daugiau nei 1 g/100 g druskos, ne mažiau nei 5 g/100 g skaidulinių medžiagų ir ne daugiau nei 7 g/100 g riebalų.

„Lietuvoje priimti kriterijai „Rakto skylutės“ etiketei gauti parengti pagal tarptautinę sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistemą, kuri ypač įsigalėjusi Skandinavijoje. Paisant „Rakto skylutės“ reikalavimų, duonoje esančio cukraus kiekis labai apribojamas, jo gaminyje aptinkama visai nedaug. Be to, taip pažymėtoje duonoje apstu skaidulinių medžiagų, todėl produktas sveikatai visais požiūriais palankus“, – sako S. Šoblinskienė.

Šiuo Sveikatos apsaugos ministerijos suteikiamu ženklu maisto produktai Lietuvoje žymimi nuo 2017 metų.

Šaltinis:FABULA

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną