Vokietijoje vienas gyventojas vidutiniškai per metus išgeria 111 litrų alaus, Lietuvoje – iki 80 l, tačiau mūsų politikai muša pavojaus varpais ir rungiasi, kuris labiau prispaus aludarius.
„Vokietijos politikai nebijo viešai pasirodyti su alaus bokalu ir diskutuoti apie alų ir alaus pramonę. Kodėl Vokietijoje valdžia dažniausiai į alų žiūri kaip į šalies nacionalinį pasididžiavimą, o Lietuvoje – tik kaip į alkoholizmo ir mokesčių šaltinį?“ – tokiais klausimas konferencijoje susirinkusiuosius pasitiko Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Konferencijoje viešėjęs pagrindinis pranešėjas – Vokietijos aludarių asociacijos vadovas Peter Hahn pabrėžė, kad tiek Vokietijoje, tiek ir Lietuvoje, alus yra vienas nedaugelio nacionalinio ir kultūrinio identiteto komponentų, per amžius taip stabiliai išlaikantis ir net stiprinantis savo pozicijas.
„Saikingas alaus vartojimas yra pripažįstamas Europos ir ypač mūsų šalių kultūros paveldo ir gyvenimo būdo dalimi. Ne mažiau svarbu, kad šis sektorius Europoje šiandien sukuria milžinišką pridėtinę vertę – tiek ekonomiškai, tiek ir vertinant pagal šalies ar regiono populiarinimą“, - sakė p. Peter Hahn.
Ekonominiai skaičiai kalba už save
Europos aludarių asociacijos užsakymu konsultacijų kompanija „Ernst & Young“ parengė studiją, kurioje pateikiamas apibendrintas alaus pramonės indėlis į Europos ekonomiką. Tyrimas parodė, kad Europa su 3733 alaus daryklomis išlieka didžiausiu alaus gamintoju ir vartotoju pasaulyje:
Alaus pramonė sukūrė ir išlaiko 2,5 mln. darbo vietų visoje Europoje;
Per metus Europoje suvartojama alaus už 124 milijardus eurų;
Iš šių įplaukų, 72 proc. gaunama restoranuose, kavinėse ir baruose;
Europos ūkiui alaus gamyba ir prekyba atneša papildomus 69 mlrd. eurų;
Europos valstybės per mokesčius į nacionalinius biudžetus gauna 57 mlrd. eurų;
Europos aludariai kasmet išleidžia 24,5 mlrd. eurų žaliavoms ir įvairioms paslaugoms įsigyti.
2008 m. Lietuvos alaus pramonė bendrai pagamino 2,9 mln. hektolitrų alaus , alaus gamyboje, žaliavų tiekimo, taip pat alaus realizacijos ir susijusių paslaugų sektoriuje Lietuvoje dirba per 15.000 žmonių .
Penkias didžiausias šalies alaus daryklas vienijančios Lietuvos aludarių gildijos nariai vien tiesioginiais mokesčiais kasmet papildo valstybės biudžetą 270 mln. litų . Didieji alaus gamintojai gamybai sunaudoja 75 tūkst. tonų salyklinių miežių per metus, tai yra apie 35 tūkst. hektarų pasėlių, kuriuose dirba tūkstančiai ūkininkų.
„Lietuviai sugeba pagaminti alų savo skoniu ir kokybe nenusileidžiantį pasaulyje pripažintam garsiausiam alui, tačiau, deja, Lietuvos alaus pramonė nepripažįstama kaip kultūrinio identiteto dalis, valstybiniu lygiu siekiama sumenkinti alų kaip tautinį produktą ir neleisti, kad mes savo alumi didžiuotumėmės, kaip didžiuojamės kitais pasiekimais“, - sakė Lietuvos aludarių gildijos vadovas.
Lietuvos ir Vokietijos aludarių atstovai vieningai pripažino, kad Lietuvoje dar trūksta platesnio supratimo, jog alaus pramonė ypatingai jautri skubotiems valdžios sprendimams, dažnai grindžiamiems populizmu, o ne racionaliais argumentais.
Apie Gildiją:
Siekdamos išsaugoti Lietuvos aludarystės tradicijas ir skatinti visuomenę pažvelgti į alų, kaip į unikalų kultūrinį paveldą, vasaros pradžioje šalies alaus bendrovės susitelkė į Lietuvos aludarių gildiją, kurią sudaro „Gubernija“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Ragutis“, „Rinkuškiai“ ir „Švyturys-Utenos alus“. Gildijos tikslas – šviesti visuomenę alaus gamybos, kultūros, vartojimo klausimais, puoselėti supratimą ir pagarbą lietuviškam alui.
Daugiau informacijos: Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas, (+370 5) 249 84 95, (+370) 611 16 046, el.p. saulius.galadauskas@aludariai.lt
BVRG informacija ir nuotraukos
