„Itališkoje vyninėje“ – kaip na­mie (Klaipėda)

„Kaip na­mie“, – per „Ita­liš­kos vy­ni­nės“ ati­da­ry­mą kar­to­jo ne vie­nas sve­čias, pa­ra­ga­vęs fir­mi­nės už­ei­gos ita­liš­kos žu­vie­nės, karš­tų pa­tie­ka­lų ir su­muš­ti­nių, ku­rie tie­siog glos­tė go­mu­rius ir ma­lo­ni­no skran­dį. Ita­liš­ka žu­vie­nė – vy­ni­nės vi­zi­ti­nė kor­te­lė. Jos pa­ra­ga­vę sve­čiai su­tar­ti­nai kė­lė nykš­čius aukš­tyn.

„Kaip na­mie“ bu­vo pats di­džiau­sias komp­li­men­tas vy­ni­nės šei­mi­nin­kams Va­len­ti­nai Ra­di­kie­nei ir Vy­tau­tui Duk­nau­skui. Na, „kaip na­mie“ gal tik są­ly­giš­kai ga­lė­tu­mėm įver­tin­ti restorano me­niu. To­dėl, kad na­mie var­gu ar su­ge­bė­tu­me pa­si­ga­min­ti to­kius pa­tie­ka­lus, de­ser­tus, ku­rie čia siū­lo­mi lan­ky­to­jui. Na, o jaus­mas vy­ni­nė­je bū­nant tik­rai – na­mi­nis. Tuo la­biau, kad tą va­ka­rą kvies­ti­nius sve­čius, o at­ei­ty­je tik­riau­siai nuo­la­ti­nius kli­en­tus ra­gi­no elg­tis iš tie­sų kaip na­mie: čia pats ga­li pri­ei­ti prie vy­no bu­te­lių, pa­stu­di­juo­ti vy­no kil­mę eti­ke­tė­se ir iš­si­rink­ti pa­trauk­liau­sią rū­šį, pa­gei­dau­ti su­gun­džiu­sio pa­tie­ka­lo. „Mes vis­ką ga­mi­na­me pa­tys, naudojame tik prieskonines žoleles, ne­si­nau­do­ja­me pus­fab­ri­ka­čiais, net ir baltą itališką duoną kepame patys“, – pri­va­lu­mus sve­čiams dės­tė po­nia Va­len­ti­na.

„Kaip na­mie“ po­jū­tį stip­ri­na ir tai, kad Di­džio­jo Van­dens g. 20-ojo na­mo rū­sys, ku­ria­me įsi­kū­rė vy­ni­nė, au­ten­tiš­kas iš­li­kęs nuo XVII a., kai šio­je gat­vė­je, už­py­lus Da­nės upės va­gą, na­mus pra­dė­jo sta­ty­tis žve­jai ir odi­nin­kai. Šia­me rū­sy­je Ni­jo­lės Jo­ku­baus­kie­nės, gi­mu­sios Di­džio­jo Van­dens 20 na­me, tė­vai raugin­da­vo alų ir no­kin­da­vo na­mi­nį vy­ną. Tad vy­ni­nė tie­siog tęs na­mo gy­ven­to­jų na­mi­nes tra­di­ci­jas. O vy­nas iš Pie­tų Ita­li­jos, kur vy­nuo­gy­nai sod­res­ni, ne­trę­šia­mi che­mi­ka­lais, at­ga­be­na­mas net ke­lias­de­šimt rū­šių ir bal­to­jo vy­no „Ortoneze“ bus ga­li­ma pa­rau­gau­ti tik šio­je Klai­pė­dos už­ei­go­je.

Vi­sa­da, kai at­si­da­ro nau­jos už­ei­gos, žmo­nes pir­miau­siai do­mi­na kai­nos. Nie­kas per ­daug ne­si­gi­li­na į pa­tie­ka­lų ko­ky­bę. Kai­nos la­bai įvai­rios: ga­li su­val­gy­ti bul­vę su lu­pe­na ir čes­na­ki­niu pa­da­žu už 5 Lt, spa­ge­čių lakš­ti­nių pa­tie­ka­lus už 10-15 Lt. Bet už Ne­apo­lio skre­bu­tį su švie­žiais po­mi­do­rais ir an­čiu­viais ga­li su­plo­ti 16 Lt. Ta­čiau jų bū­tų vi­sai ne­gai­la, jei­gu pa­ra­gau­tu­mė­te. Pa­pus­ry­čiau­ti ga­li­ma už 8 Lt, pa­pie­tau­ti (die­nos pa­tie­ka­lai) už 13 Lt.

Vy­ni­nė­je vie­nu me­tu ga­li puo­tau­ti 36 žmo­nės. Šį restoraną iš­leis­tu­vių ba­liui jau nu­si­žiū­rė­jo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­tų kur­sas. Nors vy­ni­nės dar­bo lai­kas pa­pras­to­mis die­no­mis 10-22 val., po­il­sio die­no­mis 11-24 val., vy­ni­nės šei­mi­nin­kai tei­gė, kad lan­ky­to­jams pa­gei­dau­jant, jie ga­li dirb­ti kad ir iki ry­to. Kaip na­mie...

Restoraną „Ita­liš­ka vy­ni­nė“ Klai­pė­do­je įstei­gė UAB „Res­to­ra­nų vers­lo val­dy­mas“, ku­ri spar­čiai for­muo­ja ir ple­čia itališko maisto res­to­ra­nų gru­pę. Jos kū­ri­mo ir for­ma­vi­mo stra­te­gi­ja – res­to­ra­nai, iš­si­ski­ri­an­tys siū­lo­mais me­niu, kai­no­mis, geo­gra­fi­ne įvai­ro­ve.

Vyninėje iš tie­sų bus iš ko rink­tis, nes rū­syje „gyvena“ 58 rū­šių iš­skir­ti­nis vy­nas, iš jų vien ita­liš­ko­jo – 36. Pa­gei­dau­jan­tie­ji iš­si­neš­ti vy­no bu­te­lius, juos ga­lės įsi­gy­ti su 20 proc. nuo­lai­da.

Ita­liš­kos vy­ni­nės jau vei­kia Vil­niu­je, Klai­pė­do­je, bir­že­lio mėn. dar vie­nos įkur­tu­vės – duris atvers Ni­do­je, Nag­lių 14 a., vasaros restoranas „Itališkas kiemelis“.

Daugiau>>

Parengė Gra­ži­na Juodytė
Restorano „Itališka vyninė“ nuotraukos