Išspręstos problemos dėl šaldytų glazūruotų žuvininkystės produktų kainų nurodymo

Išspręstos problemos dėl šaldytų glazūruotų žuvininkystės produktų kainų nurodymo

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), siekdama išspręsti įsisenėjusią problemą dėl sušaldytų glazūruotų žuvininkystės produktų kainų nurodymo, 2007-02-11 suorganizavo pasitarimą šaldytų glazūruotų žuvininkystės produktų klausimais su Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos, Ūkio ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Nacionalinės žuvų perdirbėjų ir prekybininkų bei Prekybos įmonių asociacijų atstovais.

Pagrindinis pasitarimo VMVT tikslas – galutinai išspręsti kylančius nesusipratimus dėl sušaldytų glazūruotų žuvininkystės produktų kainų nurodymo interpretavimo, išsiaiškinti ir vienodai taikyti reikalavimus, kad vartotojams būtų pateikiama teisinga ir neklaidinanti informacija.

Problema dėl šaldytos žuvies kainų nurodymo nagrinėjama ir svarstoma jau kurį laiką. Šie klausimai buvo nagrinėjami LR Seimo Kaimo reikalų komitete, LR Vyriausybėje, Ūkio ministerijoje. Galiojančiuose Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nėra nurodyta, koks turi būti šaldytos žuvies glazūros kiekis. Ledo kiekis priklauso nuo šalies, iš kurios įvežamas produktas, todėl gali būti skirtingas. Lietuvos žuvininkystės produktų perdirbimo įmonės sušaldytų žuvų neatšildo, papildomai ledo nededa, o tik supakuoja jau glazūruotą žuvį. Šaldyta žuvis į mūsų respubliką įvežama tik iš šalių, kurių įmonės patvirtintos prekybai ES ir atitinka nustatytus reikalavimus.

Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus privaloma nurodyti standartinio vieneto kainą ir pakuotės pardavimo kainą, tačiau remiantis patikrinimų rezultatais nustatyta, kad dažnai sušaldytų žuvų kainų etiketėse būna nurodyta tik standartinio vieneto kaina, o pakuotės pardavimo kainą vartotojas sužino tik iš kasos čekio. Kai kurie prekybos centrai žuvų produktų etiketėse nurodo keletą kainų – kainą su ledu, be ledo ir pakuotės kainą – tiek nurodytų kainų taip pat klaidina vartotojus.

„Kainų etiketėse vartotojams turi būti pateiktos tik dvi kainos – standartinio vieneto ir pakuotės pardavimo kaina. Svarbu, kad maisto produktų etiketės būtų aiškios, informacija suprantama vartotojams, pvz: „grynosios žuvų masės 1 kg kaina“. Šaldytos žuvies glazūra – tai technologinio proceso metu ant žuvies tolygiu sluoksniu sušaldytas apsauginis vandens sluoksnis, saugantis žuvį nuo išdžiūvimo, padedantis išlaikyti jos maistines savybes. Ledas – tai ne priedas, o žuvies pardavimo terpė“, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.

Nutarta, kad gamintojai, pakavimo įmonės sušaldytų glazūruotų žuvininkystės produktų ženklinimo etiketėje turi pateikti visą privalomą ženklinimo informaciją pagal teisės aktų reikalavimus ir nurodyti grynąją produkto masę su ledu ir be ledo, o prekybininkai etiketėse turi nurodyti šių produktų pakuotės pardavimo kainą ir grynosios žuvų masės 1kg kainą. Ši informacija vartotojui turi būti pateikta suprantamai ir aiškiai. Susirinkusieji priėjo vieningos nuomonės, kad šaldyta žuvis visada bus parduodama su ledu, nes glazūra – tai plačiai naudojamas pasaulinėje praktikoje būdas kuo ilgiau išsaugoti žuvį kokybišką.

Susirinkusieji buvo informuoti dėl kainas kontroliuojančių institucijų atsakomybės. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nuo 2007 metų spalio 17 d. pavesta maisto produktų kainų nurodymo kontrolės funkcija. Fasuotų produktų grynosios masės nustatymą tikrina Metrologijos inspekcija, kainų apskaičiavimą – Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų skyrius. Nuo šių metų vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuriame apgaulinga informacija dėl produkto kainų ar jų apskaičiavimo būdo traktuojama kaip klaidinantis veiksmas. Šio įstatymo kontrolė pavesta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir LR Konkurencijos tarybai.

K. Lukauskas pasitarimo dalyvius informavo apie Birmingeme (Jungtinė Karalystė) konferencijoje svarstytus klausimus dėl maisto klastočių. Pasak tarnybos direktoriaus, Europoje pagrindinė problema kovojant su klastotėmis – tai sąmoningai pažeidžiami ženklinimo reikalavimai, įvežama nekokybiška, neteisingai paženklinta produkcija. K.Lukausko nuomone, ši veikla bus stiprinama ir Lietuvoje, pasitelkiant Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų skyrių. Šiems tikslams įgyvendinti VMVT įkurtas naujas padalinys, reorganizuojant Maisto ir veterinarijos vidaus audito tarnybą.

VMVT informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną