Išradinga ir kūrybinga Vengrijos virtuvė

Išradinga ir kūrybinga Vengrijos virtuvė

Vengrijos virtuvė – viena įdomiausių ir išskirtiniausių Europoje. Būdama Europos centre, Vengrija gali būti vadinama tautų katilu, kur susipina turkų, slavų, austrų, prancūzų ir italų maisto gaminimo tradicijos. 

Norint pažinti Vengrijos virtuvę, pirmiausia reiktų pasižiūrėti į turtingą šios šalies istoriją. Iš savo klajoklių protėvių vengrai perėmė virimo katiluose ir mėsos gaminimo tradicijas, iš otomanų išmoko ruošti baklažanus, kimštas paprikas ir kopūstus, o iš austrų – gaminti įvairius saldumynus. Iš Neapolio kilusi Vengrijos karalienė Beatričė išpopuliarino česnakus, svogūnus, imbierą, be kurių šiandien neįsivaizduojami vengriški patiekalai, na o slavai atvežė ir lietuviams įprastas aguonas, kefyrą, grietinę bei varškę.

Įvairių tautų mitybos tradicijas vengrai apjungia į sultingus, spalvingus ir prieskonių gausius patiekalus, kurie dažnai tampa maloniu siurprizu pirmą kartą į šalį atvykusiems keliautojams.

Nacionaliniai patiekalai – guliašas ir žuvienė

Jau nuo XV a. klajokliai vengrų protėviai maistą gamindavo ant laužų, didžiuliuose puoduose maišydami įvairius produktus ir gardindami juos prieskoniniais augalais. Tokios maisto ruošimo tradicijos yra išlikusios ir iki šių dienų: dauguma vengriškų patiekalų – įvairūs dideliuose puoduose ruošiami troškiniai ir sriubos, į kurias gausiai dedamos petražolės, rozmarinas, mairūnas, čiobreliai ir kiti prieskoniai.

Vengrijos nacionalinis pasididžiavimas ir labiausiai žinomas šios virtuvės patiekalas – guliašas, kuris gaminamas troškinant mėsą su įvairiomis daržovėmis ir prieskoniais: kiekviena šeima turi savo guliašo receptą, kurį perduoda iš kartos į kartą. Nors šiandien guliašas labiau primena troškinį (taip jį gamina austrai), iš tiesų originalus vengriškas guliašas yra tiršta, sodri ir aštri sriuba, kurią dar IX a. ant laužo pradėjo virti piemenys (iš čia ir kilęs guliašo pavadinimas: gulyás vengriškai reiškia piemenį).

Kitu nacionaliniu Vengrijos patiekalu gali būti laikoma žuvienė (holaszle). Tiršta sriuba, primenanti troškinį, verdama katiliuke ant ugnies kartu su daug raudonųjų saldžiųjų paprikų, pomidorų ir svogūnų. Kadangi Vengrija neturi priėjimo prie jūros, šioje šalyje maistui naudojamos gėlųjų vandenų žuvys, tokios kaip lydeka, sterkas, karpis, vėgėlė ar šamas, o geriausios žuvies rasite Vengrijos kaimeliuose, įsikūrusiuose prie upių ir ežerų.

Mėsa ir paprika – pagrindiniai ingridientai

Vengrai kartais juokauja, kad nemėgstantys mėsos gali keliauti į kaimyninę Rumuniją, nes pačioje Vengrijoje patiekalai be mėsos yra praktiškai neįsivaizduojami: mėsa Vengrijoje kepama, troškinama ir patiekiama kartu su keptomis ar šviežiomis daržovėmis bei daugybe prieskonių.

Be kiaulienos ar jautienos, Vengrijos virtuvėje taip pat rasite daug įvairios paukštienos: vištienos, kalakutienos ir ypač – žąsienos. Žąsys Vengrijoje yra gausiai auginamos, o žąsiena – labai svarbi šalies eksporto dalis. Riebi žąsų mėsa yra gausiai eksportuojama į Prancūziją, bet taip pat naudojama ir daugelyje vengriškų patiekalų, o vienas populiariausių gaminių yra žąsies kepenų paštetas.

Kitas esminis vengriškos virtuvės ingridientas yra paprika, kuri net vadinama piros arany – raudonuoju auksu. Paprika naudojama tiek džiovinta, kaip prieskonis, tiek šviežia, o be jos praktiškai neįsivaizduojamas nei vienas vengriškas patiekalas. Paprika suteikia maistui ne tik išskirtinį skonį, bet ir spalvą – oranžine ar raudona spalva nudažyti vengriški patiekalai atrodo žaismingai.

Tipiškas vengriškas patiekalas, apjungiantis abu populiariausius ingridientus – tai mėsos ir paprikų troškinys, vadinamas paprikašu. Kartu su svogūnais, pomidorais ir česnakais gaminamas patiekalas dažnai patiekiamas su grietine. Šviežia paprika taip pat dedama į įvairius kitus troškinius, sriubas ir vengriškus patiekalus, tokius kaip lecsó – pomidorų ir paprikų troškinį, ar töltött – mėsa ir ryžiais kimštas paprikas.

Tradiciniai Vengriški gėrimai ir desertai

Vengrija – vynuogių kraštas, tad aštrūs ir gardūs vengriški patiekalai užgeriami ir puikiu vietiniu vynu. Vynuogės Vengrijos teritorijoje pradėtos auginti dar V a. – čia vynuogių auginimo tradicijas atvežė romėnai, o vėlesniais laikais iš Italijos ir Prancūzijos buvo atvežtos įvairesnės vynuogių rūšys. Vengrijoje dažniausiai gaminamas baltas vynas, iš kurių žymiausias – desertinis vynas Tokaji, taip pavadintas pagal Vengrijos regioną, kuriame yra gaminamas.

Kitas populiarus gėrimas Vengrijoje – vaisių brendis palinka. Populiarus vengriškas posakis sako: kas gali būti naudojama gaminti džemui, tas tiks ir palinkos gamybai, kas reiškia, kad šis gėrimas gali būti gaminamas iš įvairiausių saldžių vaisių ir uogų, tokių kaip abrIkosai, slyvos, vyšnios, kriaušės ar obuoliai.

Komerciniais tikslais palinka gaminama Vengrijoje ir dalyje Austrijos, tačiau vengrai ją gamina ir patys asmeniniam naudojimui. Mažos stipriųjų gėrimų daryklos Vengrijoje buvo legalizuotos 2010 m.: dabar kiekvienas ūkininkas iš savo užsiaugintų vaisių gali pasigaminti nedidelius kiekius šio gėrimo.

Be to, kad mėgsta vyną ir palinką, vengrai yra ir dideli smaližiai: šioje šalyje valgoma tikrai daug ir įvairių desertų. Dauguma tradicinių saldumynų turi kokias nors sąsajas su Austrija: iš ten atėjo miltiniai patiekalai, tokie kaip štrudelis su vyšniomis ar obuoliais, taip pat įvairūs saldūs blyneliai, pavyzdžiui, palacsinta – blyneliai su įvairiais įdarais: varškės, šokolado ar persikų džemu.

Kitas labai mėgstamas desertas – somlói galuska  – tai biskvitinis tortas su šokoladu ir plakta grietinėle, taip pat populiarūs įvairūs sluoksniuoti pyragai (pvz., dobos) ir pyragėliai.

***

Vengrijos virtuvė turėtų patikti lietuviams, kadangi turi nemažai panašumų su mūsų maisto gaminimo tradicijomis: patiekalai gana riebūs ir kaloringi, naudojama daug mėsos, žuvies, o maistas dažnai gardinamas grietine. Tačiau kartu vengriški patiekalai yra be galo išradingi ir įdomesni, nei lietuviški: persimaišę įvairiausi skoniai ir prieskonių gausa nepaliks abejingų.

 

Akvile Ben Haim @Meniu.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną