Interviu su Deivydu Praspaliausku – konkurso „Geriausias Lietuvos virėjas 2010“ nugalėtoju

Interviu su Deivydu Praspaliausku – konkurso „Geriausias Lietuvos virėjas 2010“ nugalėtoju

Lapkričio pradžioje „Litexpo“ parodų rūmuose vykusiame LRVVKA rengiame tradiciniame Geriausio Lietuvos virėjo čempionate visus nustebino pirmąją vietą iškovojęs jaunas, niekam nematytas ir nežinomas virėjas – Deivydas Praspaliauskas. Vaikinas žiuri komisiją nustebino įmantriais patiekalais, naujomis idėjomis, kurias atsivežė iš Danijos – šalies, kurioje dabar gyvena ir mokosi, bei kurioje pamilo virėjo darbą.

Į Meniu.lt klausimus Deivydas Praspaliauskas atsakė grįžęs į savo darbovietę Danijoje, dar neatvėsus įspūdžiams po puikaus pasirodymo Lietuvoje ir skubiai besiruošdamas atstovauti Lietuvai Pasaulinės taurės kulinariniame konkurse (Culinary World Cup 2010), vykusiame Liuksemburge. Nors jame Deivydui nepavyko iškovoti medalio, bet ir šiame konkurse jis neliko be apdovanojimo - diplomu įvertintas D. Praspaliausko pasirodymas tarp geriausių pasaulio virėjų tik patvirtino, kad jis pasirinkęs tinkamą profesiją. O puikus pasirodymas Lietuvoje jam suteikia teisę vadintis geriausiu Lietuvos virėju iki sekančio čempionato, kuris turėtų įvykti 2011 metais.


Kokius esi baigęs mokslus? Minėjai, kad mokaisi Kopenhagos kulinarijos koledže, kokiomis sąlygomis ten studijuoji?

Mokslai.., hm, – Užpalių vidurinė mokykla 10 klasių, Alantos Technologijos ir verslo mokykla Molėtuose – virėjo/barmeno specialybė. Šiuo metu studijuoju kulinariją Kopenhagoje – Kobenhavns Hotel og Restaurant Skole – tai, sakyčiau, kaip technikumas ar kolegija Lietuvoje. Dauguma mokslų Danijoje yra nemokami, o paprasta specialybė, kaip mano, yra būtent viena iš tų. Mano mokymosi kursas yra 3,5 metu bet mokykloje praleisiu išvis tik apie 7 mėnesius sudėjus, likęs mokymosi laikas – praktika.

Kokia tavo darbinė patirtis restoranuose?

Iš pradžių šiek tiek dirbau padavėju iki tos dienos kai atradau save virtuvėje. Įvairių lygių restoranuose verdu jau apie 2,5 metų. Pradėjau nuo paprasčiausio tradicinio danų restoranėlio pavadinimu „Nybo“ (vis dar kartkartėm užsuku į jį padėt juodos dienos viduryje), dirbdamas jame keičiau darbus kaip kojines – pabandai kažką, randi geresnį, po geresnio – gauni progą dar geresniam. Po kokių 10 keitimų atradau virtuvę kurioje būdamas nusprendžiau net pradėt studijuot virimo meną. Tai buvo Kopenhagos restoranas „AOC“ – vienos Michelin žvaigždės savininkas šiuo metu. Buvau vienas iš komandos narių kurie dėl tos žvaigždės žudėsi ir dirbo po 16 val. per dieną su vienu laisvadieniu, nesustojant visą pusmetį. Bet buvo ne taip blogai kaip skamba. Gavus žvaigždę, supratau, kad molecular gastronomy (molekulinė gastronomija, kuri praktikuojama ir restorane „AOC“) yra aukščiausias iš aukščiausių lygių, tad nusprendžiau tai atidėti trumpam laikui ir persikelti į restoraną kuriame dirbu dabar – „Henne Kirkeby Kro“, kuris yra miestelyje Henne, (Esbjerg rajonas Jylland sala, Danija).

Kalbant apie pareigas – buvau pagalbinis virtuvės darbuotojas, iki kol pradėjau studijuot, bet dabar esu paprasčiausias studentas-praktikantas, aišku daug kas to nepasakytų – paskutinius 2 metus gyvenu virtuvėje – turiu šiek tiek patirties kuri leidžia nebesijaust studentu, mokausi tik dėl popierėlio... „Henne Kirkeby Kro“ restorane šiuo metu esu karštų patiekalų sekcijoje, man priklauso 5 patiekalai. Priedo, ryte prieš pradedant dirbti studentai lekia į mišką ir renka įvairius augalus dekoracijom, daržininkauja – bandom augintis viska savo, kiek įmanoma. Darbas sezoninis, bet žiemos metu būna įvairių užsiėmimų kaip pvz. naujų patiekalų kitam sezonui kūrimas, marinavimai po medžioklių, ruošimasis kitam sezonui... Taip pat karts nuo karto rengiam, tarkim, gimtadienius karališkai šeimai, ar privačių pobūvių maistą, kuriuose viskas (maistas ir aptarnavimas) būna VIP pobūdžio.

Ar pirmą kartą dalyvavai konkurse? Jei ne, tai kaip sekėsi kituose?

Konkursuose dalyvauti turėjau progų, bet dažniausiai leisdavau kitiems studentams pasireikšt ir dirbdavau už juos (taip buvo restorane „AOC“), bet persikraustęs į Henne, supratau kad noriu grįžt į Lietuvą, ir jau laikas pabandyt kažką tokio kaip Lietuvoje rengiami konkursai. Bet manau, kad patarlė veikia – kartą paragavęs negali sustot. Šiuo metu ruošiuosi važiuoti į Liuksemburgą atstovauti Lietuvos komandai Pasaulio kulinarinės taurės konkurse – jaudulys nežmoniškas! Jaučiuosi kaip... net neturiu žodžių! Viena diena gali pakeisti taip daug!

Kaip ruošeisi Geriausio Lietuvos virėjo konkursui? Kokius patiekalus gaminai konkurse?

Ruošiausi, hm, – daug galvojau apie patiekalus, karta pasibandžiau Alantos technologijos ir verslo mokyklos virtuvėlėje. Viskas būtų buvę daug lengviau, bet juk aš dirbu ne Lietuvoje, tad grįžęs turėjau pirkti viską nuo A iki Z, o grįžau likus tik vienai dienai iki turnyro. Keptuves, lėkštes ir viską kitą... Liūdna, kad tą laiką, kai galėjau ruoštis, turėjau praleisti apsipirkinėdamas, lakstydamas ir ieškodamas... bet, viskas juk baigėsi gerai!
P atiekalai konkursui gavosi šiek tiek kitokie nei tikėjausi – jaudulys padarė savo. Buvau be paprasčiausio išankstinio pasiruošimo, kiekvienas papildomas judesys trumpino laiką iki tiekimo, o judesių buvo 1000. Nuliūdau sužinojęs, kad patiekalai bus eksponuojami visą dieną – o juk maniškių paskirtis buvo minučių reikalo išvaizda! Viskas po kiek laiko sugriuvo ir ištežo – suprantu kodėl niekas iš žiūrovų nesitikėjo, kad laimėsiu...

Visi LRVVKA rengto geriausių Lietuvos virėjų ir konditerių konkurso prizininkai >> 

Parengė Vytautas Mickevičius
Meniu.lt informacija ir nuotraukos

Nuotraukose - Deivydas Praspaliauskas darbo vietoje, ant nugalėtojų pakylos ir su konkurse talkinusiu asistentu Žilvinu Laurinėnu.

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną