Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Imunitetą stiprina ir medžio žievė

2011-03-09
Paskelbk savo straipsnį

Garsi žolininkė Adelė Karaliūnaitė net žiemą pataria imuniteto stiprinimui gamtos dovanų ieškoti miške.

Iš miško – šakelių su pumpurais

Žiemą peršalimo ligų išvargintą organizmą A.Karaliūnaitė pataria stiprinti ne tabletėmis, o natūraliomis sveikatą stiprinančiomis priemonėmis.

„Miške šiuo metu dar galima rinkti įvairiausių žievių, pumpurų“, – tikino žolininkė.

A.Karaliūnaitė patarė žiemą iš miško parsinešti beržų šakelių su pumpurais.

Beržų pumpuruose ir lapuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, cukraus, saponinų, organinių rūgščių, mikrobus naikinančių medžiagų. Pumpurai turi baktericidinių, skausmą malšinančių, uždegimą gydančių medžiagų. Pumpurų nuoviras gydo skrandžio negalavimus, malšina spazminius skausmus, lengvina atsikosėjimą.

Beržų pumpurų nuoviras ar spiritinis užpilas padeda valyti organizmą – varo tulžį, šlapimą, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą, slopina uždegimą, aterosklerozę, širdies nepakankamumą ir odos ligas.

„Pumpurai būna sunokę dar rudenį, žiemą juose jau būna sukauptos visos medžiagos“, – tikino A.Karaliūnaitė.

„Kačiukai“ ne tik grožiui

Dažnai sergantiems mažiems vaikams žolininkė patarė parinkti liepų šakelių viršūnėlių.

„Surinkus liepų šakelių viršūnėlių su visais pumpurėliais, reikėtų paruošti arbatėlių ir duoti gerti vaikams nuo trejų metų. Tokioje arbatoje bus daug gleivinės medžiagos, o ji sujungia ir iš organizmo padeda pasišalinti virusams“, – tikino žolininkė.

A.Karaliūnaitė patarė skabyti maždaug 9 cm ilgio šakelių viršūnėles, bei patarė paieškoti tik švarioje aplinkoje augančių medžių.

„Be liepų, galima paskabyti ir blindžių viršūnėlių“, – pasakojo A.Karaliūnaitė.

Gluosnių šeimos daugiamečius krūmus žmonės atpažįsta iš „kačiukais“ vadinamų žiedų, iš pradžių apaugusių švelniais baltais plaukeliais, vėliau virstančių gelsvais žirginiais.

„Į tokią arbatą tinka ir uosio šakelė. Arbata galima ne tik girdyti vaikus, bet ir prausti. Suvilgytą nuoviru tamponiuką galima įdėti į nosytę ar į ausytę – šis nuoviras turi dezinfekuojančių savybių“, – aiškino A.Karaliūnaitė.

Vietoje aspirino – žievių arbata

„Sergame ne tik dėl to, kad puola virusai, bet ir todėl, kad numiršta kūne esantys ezofagai, kurie kovoja su virusais. Todėl reikia valyti kraują. Rauginės medžiagos, esančios žievėse, padeda nuodingoms medžiagoms greitai pasišalinti iš organizmo bei nekenkia inkstams“ – kalbėjo A.Karaliūnaitė.

Be blindės, gluosnio, tinka ir žilvičio žievė. „Žievėje esančios medžiagos veikia panašiai kaip aspirinas. Todėl nereikia gerti sintetinio aspirino“, – aiškino žolininkė.

A.Karaliūnaitė prisipažino, kad žiemą pati daug naudoja putino ir šeivamedžio žievės, tačiau abejojo, ar miestiečiai pažins šiuos augalus.

"Putinas miške neauga. Tai – sodybų medis. Jį galima rasti ir prie upių, kur yra statūs skardžiai. Putino žievė yra šviesiai pilka, o nuluptos vidus – ryškiai geltonas", – aiškino žolininkė.

Želmenų poveikiu abejoja

Paklausta, ar miestiečiams prekybos centruose siūlomu eglių spyglių koncentratu verta gundytis, A.Karaliūnaitė spėjo, kad organizmas žalos neturėtų patirti.

„Eglių spygliai turi karotino, chlorofilo ir C vitamino. Tačiau reikia žiūrėti, kaip tas koncentratas pagamintas“, – aiškino A.Karaliūnaitė.

Spygliuose, pasak žolininkės, daug dervų. „Spyglys juk yra lapas. Dervos yra labai apsaugančios. Gintaras juk taip pat turi daug dervų. Tai turėtų būti neblogas dalykas, geresnis nei želmenų sunkos“, – tikino A.Karaliūnaitė.

Populiarėjančią želmenų sunką A.Karaliūnaitė vertina skeptiškai. Nei daigintų grūdų, nei želmenų, pasak žolininkės, žmogaus organizmui nereikia.

 
Nuotraukos: inmagine.com

2011 03 04