Ilgaamžiškumo recepto beieškant

Japonai garsėja savo ilgaamžiškumu. Čia gyvena apie 28 tūkstančiai žmonių, kurių amžius perkopė per 100 metų. Dar prieš kurį laiką seniausias pasaulio vyras buvo japonas Tomoji Tabane, kuris mirė sulaukęs 113 metų. Po to titulas perėjo britui Henry Allinham – šis vyras buvo vienas iš trijų Pirmo pasaulinio karo britų veteranų, jis taip pat sulaukė garbaus 113 metų amžiaus. Dabar estafetę perėmė amerikietis Walter Breuning.

Žmoniją nuolatos neramina gimimo ir mirties fenomenas. Mokslininkai bando atrasti ilgaamžiškumo receptą ir siekia prailginti mūsų gyvenimą. Kol kas jaunystės eliksyras neatrastas, tačiau ilgaamžiai žmonės dalinasi savo paslaptimis.

Japonas T. Tanabe žiniasklaidai teigė, kad jo amžius niekuo neypatingas reiškinys, o jo ilgaamžiškumo paslaptis glūdi vidinėje disciplinoje. Vyro teigimu, būtent absoliuti abstinencija (nė vieno laš o ) ir yra ilgaamžiškumo receptas. Tanabe gerdavo daug pieno, kasdien rašė dienoraštį, nevartojo alkoholio ir nerūkė.

Britas H. Allingham juokavo, jog ilgaamžiškumo receptas labai paprastas: „cigaretės, viskis ir laukinės, laukinės moterys“. Iš tikrųjų Henris iki pat gyvenimo pabaigos buvo labai žvalus. Vyras teigė, kad svarbiausia prisižiūrėti bei žinoti savo ribas.

Tuo tarpu amerikietis W. Brauning valgo du kartus per dieną ir kasdien išgeria po tabletę aspirino. Walteris mano, kad ilgaamžiškumo paslaptis – kūno ir proto aktyvumas, maisto ribojimas bei geranoriškumas.

Prieš kelis metus, epidemiologijos ir visuomeninės sveikatos profesorius, britas Michael Marmot atskleidė savo tyrimų rezultatus. Tuo tarpu kai dažniausiai manoma, kad gyvenimo trukmė priklauso nuo genų, mitybos ir kitų faktorių, mokslininkas teigia, kad aukšta pozicija visuomenėje yra geros sveikatos paslaptis, o hierarchijos viršūnėje esantys žmonės gyvena ilgiau.

Kitame straipsnyje, kuris buvo neseniai publikuotas, mokslininkai nurodo, kad prailginti gyvenimą galima ribojant maistą, t.y. perėjus prie labai mažai kaloringos dietos. Pagal tyrėjų paskaičiavimus, sumažinus kalorijų skaičių 30 procentų, tai yra palaikant kalorijų skaičių šiek tiek aukščiau už prastą mitybos lygį – būtų galima sumažinti širdies ligų ar vėžio ligų riziką pusiau bei prailginti gyvenimą beveik trečdaliu. Mažai kaloringa dieta padėtų prailginti eilinio brito gyvenimą beveik 25 metais, tačiau kiekvienam žmogui turėtų būti specialiai sudaryta dieta, taip pat reikėtų vartoti daug vitaminų bei mineralinių priedų. Iš vienos pusės tai skamba šiek tiek utopiškai – juk vienas iš gyvenimo malonumų yra maistas – sunku įsivaizduoti, kad žmonija pereitų prie mitybos, kurioje vyrautų pieno baltymai ir kukurūzų aliejus. Žvelgiant iš kitos pusės, matyt reikėtų įsiklausyti į mokslininkų išvadas – dažnai valgome per daug, apsunkindami savo organizmą.

Apibendrinant, galima teigti, kad kol kas nėra atskleista ilgo gyvenimo receptas, o jį sudaro ne vienas, tačiau keli faktoriai.

Elena Germanovič
Šaltinis: onet.pl; telegraph.co.uk
Nuotraukose dabartinis seniausias pasaulio vyras – 112 metų amerikietis W.Brauning
Šaltinis: markhowerter.com; onet.pl
Meniu.lt informacija