Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Į lašišų žvejybą mokslininkai eina su chirurgo instrumentais

2010-10-19
Paskelbk savo straipsnį

Nors daugelis vilniečių skeptiškai žvelgia į Vilnios upę ir mano, kad žuvų joje beveik nėra, lašišines žuvis tiriantys mokslininkai gali įrodyti, jog iš tiesų yra priešingai.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto darbuotojams Kęstučiui Skrupskeliui ir Sauliui Stakėnui pirmadienį prireikė vos dvidešimties minučių Vilnioje sugauti šlakį. Jis į keptuvę nepateko – po trumpos operacijos, kurios metu į šlakio pilvą buvo įsiūtas radijo siųstuvas, žuvis iškeliavo atgal į upę.

K.Skrupskelis ir S.Stakėnas pradėjo tyrimą, kuris leis daugiau sužinoti apie lašišinių žuvų migraciją ir gyvenimo ypatumus. Specialiu elektriniu žūklės prietaisu Vilnioje sugaunamos lašišos ir šlakiai patenka ant operacinio stalo. Žuvys užmigdomos, skalpeliu prapjaunami jų pilvai, o į vidų įdedami radijo siųstuvai, kurie leis sekti žuvų klajones. Po trumpos operacijos žaizda užsiuvama, o žuvys grįžta į upę, kurioje išnerš.

Kaip pasakojo K.Skrupskelis, šiuo metu iš jūros neršti į Vilnią jau atplaukė šlakiai. Lašišos atplauks kiek vėliau – šios žuvys baikštesnės, todėl upėse, kurios teka per miestus, pasirodo prieš pat nerštą, kuris vyksta lapkričio-gruodžio mėnesiais. Išneršusios žuvys grįžta atgal į jūrą. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad lašišinės žuvys kasmet neršia toje pačioje upėje, tačiau, K.Skrupskelio teigimu, tai nėra tiesa.

„Tyrimai rodo, kad taip nėra. Pavyzdžiui, užfiksavome, kad lašiša, kuri vienais metais neršė Vilnioje, kitais metais giminės pratęsti plaukė į Vyslą Lenkijoje“, - pasakojo K.Skrupskelis. Nustatyta, kad kai kurios Lietuvoje neršiančios lašišos iki nerštaviečių sukaria ir 550 kilometrų kelią.

Hidrokostiumais apsirengę vyrai į pripučiamą valtį susikrauna mantą ir brenda į upę, jų tikslas – lašišos ir šlakiai. Po dvidešimties minučių tinklelyje, kurio rėmu teka elektros srovė suspurda pirmasis laimikis – maždaug poros kilogramų svorio šlakis. Tai aštuntoji Vilnioje sugauta žuvis, į kurios pilvą įmontuotas siųstuvas.

Mokslininkų naudojamas elektrinis žūklės prietaisas – kitoks nei brakonierių. Brakonieriai paprastai paleidžia tokią elektros srovę, kad žuvys yra užmušamos. Mokslininkų įtaisas tik sutraukia žuvų raumenis. Teisę naudoti tokius žūklės prietaisus Lietuvoje turi tik trys institucijos, o norint juos įvežti į šalį reikia specialaus leidimo.

Po operacijos, kurios metu į pilvą buvo įsiūtas siųstuvas, K.Skrupskelio ir S.Stakėno sugautas šlakis kurį laiką ramiai tūnojo upės pakrantėje. „Bando susigaudyti, kas čia jo gyvenime įvyko“, - juokavo mokslininkai. Praėjus kelioms minutėms, ir išsivadėjus anestetiko poveikiui žuvis pradingo gelmėje.

Pirmadienį mokslininkų sugautas šlakis nebuvo įspūdingo dydžio, tačiau neršti į Vilnią atplaukia ir kur kas didesnės žuvys. Didžiausias K.Skrupskelio ir S.Stakėno Vilnioje sugautas šlakis svėrė 7 kilogramus, o lašiša – 11 kilogramų. Dar didesnės žuvys sugaunamos per Molėtų ir Ukmergės rajonus tekančioje Siesartyje. Šioje upėje mokslininkams pavyko sugauti net 17 kilogramų svėrusią lašišą.

Lukas Miknevičius
Nuotraukos: inmagine.com



2010 10 19