Gyventi sveikai – ir lengva, ir sunku

Gyventi sveikai – ir lengva, ir sunku

Septyni kasdieniai darbai

„Kai sakome, kad negaluojame ar sergame, dviem atvejais iš trijų turime sutikti, kad esame apsileidę arba nemokšos. Jei laikytumėmės paprastų tiesų, kurios žinomos ir propaguojamos dar nuo Vydūno laikų, ligų ir nelaimių būtų kur kas mažiau“, – įsitikinęs Lietuvos sveikuolių lyderis Dainius Kepenis. Kad būtume sveiki ir kūnu, ir siela, pasak D.Kepenio, turime grūdintis, judėti, sveikai maitintis, kontroliuoti save, medituoti, melstis ir atgailauti. Tai – septyni darbai, kuriuos kiek vienas žmogus turėtų kasdien padaryti. Vis kartu jie sukuria sinerginį efektą ir mobilizuoja sveikąsias organizmo galias. „Kiekvieną vakarą eidamas miegoti žmogus turėtų savęs paklausti, ar nieko blogo niekam nepadarė, ar paprašė atleidimo, jei kažką užgavo, ar pabuvo nurimęs medituodamas, ar nepersivalgė, ar buvo suprakaitavęs, ar apsiliejo šaltu vandeniu, kad neperšaltų. Turėtume visada rūpintis, kad mūsų kūnas, siela ir dvasia būtų sotūs, švarūs ir atsparūs. O kad pasiektume šios harmonijos, reikia turėti tikėjimo, darbštumo ir kantrybės“, – savąją gyvenimo filosofiją dėstė 58-erių D.Kepenis. Tačiau sveikuolis neslepia, kad laikytis šių taisyklių jam pačiam pavyksta ne visada. „Būčiau šventasis“, – juokėsi sveikuolis. Anot jo, jei žmogus nori būti sveikas, bent valandą per dieną turi paskirti sau. Tuomet tikrai sulauks gražios ir sveikos senatvės.

Stresą būtina valdyti

Šias paprastas ir visiems žinomas tiesas pakartojo ir žinomas medikas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga. „Galbūt ne visada pačiam pavyksta taip teisingai gyventi, tačiau patarti kitiems galiu“, – sakė jis. Vienas svarbiausių dalykų, padedančių žmogui išlikti sveikam, anot gydytojo, yra judėjimas. Kasdien bent po pusvalandį reikėtų pavaikščioti, pasportuoti. Dabar tam yra labai palankus metas – galima paslidinėti, tiesiog pavaikščioti po apsnigtą mišką pabūti gryname ore. Būtina sveikai maitintis, valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, vengti prisivalgyti prieš miegą, ypač riebaus maisto, nevartoti daug druskos, kuri provokuoja širdies ir kraujagyslių ligas. Reikėtų rūpintis normaliu kūno svoriu. Geriau valgyti dažniau ir mažiau. Antsvoris, pasak J.Sąlygos, didina kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nuo kurių visame pasaulyje ir Lietuvoje miršta daugiausia žmonių. Sveikatą ardo alkoholio vartojimas, rūkymas, o ypač stresas, tapęs kasdieniu daugelio mūsų gyvenimo palydovu. „Mūsų gyvenimas kupinas stresų, neigiamų emocijų, kurios yra tiesioginis širdies dirgiklis, daugelio ligų priežastis. Stresą valdyti nėra lengva, reakcijos priklauso nuo kiekvieno žmogaus jautrumo. Stresą valdyti padeda saviįtaiga, užsiėmimas mėgstamu darbu, buvimas gamtoje. Visa tai veikia raminamai, padeda nuvyti blogas mintis, neigiamas emocijas“, – aiškino J.Sąlyga.  

Mokėti džiaugtis ir liūdėti

Anot psichologo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docento Dainiaus Pūro, dvasinė žmogaus sveikata (ją dar galima vadinti psichikos ar proto sveikata) yra ne mažiau svarbi už fizinę, arba kūno, sveikatą. Svarbu žinoti pagrindinius proto sveikatos stiprinimo principus ir, nors tai nelengva, stengtis jų laikytis kasdieniniame gyvenime. „Aš pats stengiuosi jų laikytis, nors, prisipažįstu, ne visada pavyksta. Bet blogiausia, kai žmonės apie tai visai nesusimąsto arba ignoruoja šiuos svarbius dalykus“, – sakė psichologas. Vienas šių principų – būti savimi tarp kitų. Vadinasi, reikia suderinti du sunkiai suderinamus dalykus: būti savimi, turėti savo principus ir jų laikytis, o kartu būti lanksčiu. Anot D.Pūro, daugumai paprastai užtenka lankstumo, tačiau lankstumas, virtęs konformizmu, atsisuka prieš pati žmogų. Gal ir pasiekiama trumpalaikė nauda, bet ilgainiui žmogus gali prarasti savo dvasinį stuburą, tai yra save patį. „Žmonės neturėtų bijoti pripažinti turintys psichologinių problemų. Tai normalu. Nenormalu tvirtinti, kad tu jų neturi. Tokia akla psichologinė gynyba anksčiau ar vėliau virsta prasta gyvenimo kokybe“, – aiškino D.Pūras. Anot jo, turime išmokti džiaugtis gyvenimu, ypač kasdienėmis maloniomis smulkmenomis. Tačiau turime mokėti ir liūdėti, kai atsitinka nelaimė. Nesveika bambėti dėl smulkmenų ir pavydėti tiems, kam geriau sekasi. Kuo žmogus labiau sureikšmina savo tariamas nesėkmes, kuo labiau jis siekia vien materialinės naudos, tuo jis tampa labiau dvasiškai pažeidžiamas. Geriausia apsauga nuo dvasiniu krizių – elgtis taip, kaip norėtum, kad kiti elgtųsi su tavimi. „Nebijokime kartais pasielgti kaip vaikai. Visi mes buvome vaikai ir jais tam tikra prasme išlikome. Tai – nuoširdumo ir geros dvasines sveikatos pagrindas“, – patarė D.Pūras. Tačiau esame suaugę žmonės ir atsakome už savo veiksmus, tad sprendimus gyvenime turime priimti patys. Sugebėjimas tą daryti yra dvasinio brandumo ir dvasines sveikatos pagrindas.

Aušra Pocienė VL žurnalistė
Nuotraukos: corbis.com

2011 01 08

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną