Europos „vargingieji“

Europos „vargingieji“

Neseniai publikuotas Europos Komisijos raportas pašiurpino ne vieną mūsų kaimyninę šalį. Paaiškėjo, kad daugiau nei 35 proc. lenkų negali sau leisti maitintis bent kas antrą dieną patiekalais iš mėsos, paukštienos ar žuvies. Blogiausia padėtis yra Slovakijoje, kur šis rodiklis sudaro net 41 proc., o kaimyninė Latvija išlieka antroje pozicijoje – 37 proc. šios šalies gyventojų į savo kasdienį maisto racioną retai įtraukia mėsos, paukštienos ar žuvies patiekalų.

Pasaulio Sveikatos Organizacija teigia, kad mėsos patiekalas bent jau kas antrą dieną yra vienas pagrindinių šiuolaikinio žmogaus poreikių, tačiau tyrimo duomenys atskleidė, kad ne kiekvienas gali sau jį leisti. Kaip žinia, suma, kurią žmogus skiria maistui, daugiausiai priklauso nuo pajamų dydžio: kuo žmogus mažiau uždirba, tuo didesnę dalį pajamų skiria vienam iš pagrindinių poreikių patenkinti, maistui. Kai pajamų riba arti skurdo ribos, net ir šio poreikio patenkinimo lygį tenka riboti, t.y. atsisakyti brangesnių produktų.

Santykinė skurdo riba dažniausiai nustatoma kokiu nors dydžiu nuo šalies gyventojų vidutinio atlyginimo: ES jis sudaro 60 proc. vidutinio atlyginimo dydžio – jei žmogaus pajamos yra mažesnės, jam gresia skurdas. 2004 metais 22 proc. ES šalių narių gyventojų turėjo išsiversti su pajamomis, mažesnėmis nei minėti 60 proc. Lenkijoje, kuri garsėja „liūdnais“ rekordais, 2007 metais egzistencinį minimumą sudarė 400 zlotų ir net 19 proc. šios šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos – labiausiai jis paliečia bedarbius, daugiavaikes šeimas, neįgalius žmones.

Raporte išskirtos šalys, kurios turėtų imtis adekvačių priemonių skurdui riboti ir gerinti situaciją. Tai Graikija, Ispanija, Italija, Latvija, Lenkija, Portugalija, o taip pat Lietuva. Keliami keli tikslai: užimtumo didinimas, siekiant, kad žmogus gautų pajamų, dėl kurių galėtų garbingai gyventi, o taip pat pašalpos bei kitokia parama žmonėms, kuriems gresia skurdas.

Deja, pajamos ne vienintelis dalykas, kuris riboja žmogaus maisto raciono įvairovę: paskutiniu metu smarkiai pabrango maisto produktai – infliacijos tempai baugina. Kartais baisu eiti į parduotuvę: kainos tiesiog šokiruoja. Ši tendencija pasireiškia ne tik Lietuvoje, bet ir kitur: kaimyninėje Lenkijoje taip pat juntami kainų šuoliai: brangsta kiauliena, ryžiai, makaronai. Ekspertai artimiausiu metu neprognozuoja maisto produktų kainų mažėjimo. Brangsta degalai, paslaugos, maistas, o atlyginimai, deja, nedidėja taip sparčiai, todėl net santykinai virš skurdo ribos gyvenantys gyventojai turi taupyti. Kyla klausimas: kas bus toliau? Kada mėsa „sugrįš“ ant penktadalio ES šalių narių gyventojų stalo?

Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: onet.pl
Nuotraukos: www.flickr.com
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną