Druska - būtina medžiaga organizmui ar baltoji mirtis?

Druska - būtina medžiaga organizmui ar baltoji mirtis?

Druska reikalinga žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesams. Visais laikais druska užėmė ypatingą vietą žmogaus mityboje. Romėnų kariams būdavo skiriamos netgi specialios pašalpos įsigyti druskai („salarium“). 18 a. Prancūzijoje kilo sukilimas prieš druskos mokestį „gabelle“. Tuo tarpu šiandien vis dažniau teigiama, jog druska tai „baltoji mirtis“.

Pasaulyje druska yra žinoma nuo seno. Jos vaidmuo ekonominiame, kultūriniame gyvenime aprašytas įvairiuose literatūros šaltiniuose. Kai kurios tradicijos, susijusios su druska, yra išlikusios iki šių dienų. Tradicija pasitikti svečius su duona ir druska yra perduodama iš kartos į kartą. Kaip ir ankstesniais laikais, šiandieniniame gyvenime druska yra plačiai naudojama. Viena iš svarbiausių jos panaudojimo sričių – maisto pramonė.

Gamtiniai druskos šaltiniai – tai klodai, esantys žemėje ir druskingi vandenys (vandenynai, jūros, ežerai, požeminiai vandens telkiniai). Lietuva neturi druskos gavybos pramonės – druska įvežama iš užsienio.

Druska yra kubo formos, baltos spalvos kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje, bekvapė, sūraus skonio. Pagrindinė druskos sudedamoji dalis yra natrio chloridas. Priklausomai nuo kilmės ir gamybos būdo, druskoje gali būti kalcio, kalio, magnio ir natrio sulfatų, karbonatų, bromidų bei kalcio, kalio, magnio chloridų.

Technologiniais arba visuomenės sveikatos tikslais druska gali būti papildyta jodu, fluoru, geležimi, vitaminais, nitritais, nitratais ir kt. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20-40 mg/kg jodo.

Ar galima gyventi be druskos?

Druskos, kaip ir kai kurių kitų žmogui būtinų elementų, žmogaus organizmas negali nei pasigaminti, nei kaupti. Visi šie elementai turi būti gaunami su maistu. Žmogaus organizme yra apie 100 gramų natrio. Kasdien dalis natrio yra pašalinama su šlapimu, todėl jo atsargos turi būt nuolat papildomos.

Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto specialistų nuomone, per didelis suvartojamos druskos kiekis gali padidinti kraujospūdį, sukelti širdies ligas. Vartojant daug druskos turintį maistą, padidėja rizika susirgti inkstų ligomis, osteoporoze, skrandžio vėžiu. Tyrimai parodė, kad įmanoma sumažinti kraujo spaudimą ribojant druskos vartojimą. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad vartojant mažai druskos turintį maistą, sumažėtų žmonių, kuriems reikalingas gydymas nuo aukšto kraujo spaudimo, bei mirčių nuo širdies ligų skaičius. Taigi, mažai druskos turinčio maisto vartojimas daro teigiamą poveikį vartotojų (ypač pagyvenusių, per didelį svorį turinčių asmenų) sveikatai.

Visiškai atsisakyti druskos negalima nes nuo jos priklauso vandens kiekis kraujyje ir visame organizme. Druskos naudojimas priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Jei neužsiimate aktyvia fizine veikla druskos reikia mažiau nei sportuojant ar dirbant aktyvų fizinį darbą. Druska organizmui reikalinga dėl joje esančio natrio, dalinai druską gali atstoti augalinis maistas be papildomo sūdymo. Daug daržovių savo sudėtyje turi natrio. Valgant visiškai papildomai nesūdytą maistą, per dieną suvartotume apie 0,5-2 g druskos. Organizmui negaunant druskos, norėdamas palaikyti pastovų druskos kiekį jis šalina vandenį.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per dieną suaugęs žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos (5 g – pusę arbatinio šaukštelio).

Prieskoniai gali atstoti druską

Pomėgis sūrumui nėra įgimtas. Pavyzdžiui kūdikiai druskos nemėgsta, pomėgis jai atsiranda antraisiais – trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Tuo tarpu kasdieniniame gyvenime įprotis naudoti druską atsiranda dėl jos savybės suteikti maistui skonį ar pabrėžti jį. Tyrimai parodė, kad druska didina sotumo jausmą bei saldumo pojūtį. Pasiryžus mažinti suvartojamos druskos kiekį reikėtų žinoti, jog net papildomai nesūdant maisto, kai kurie pusgaminiai savaime turi didesnį druskos kiekį (rūkyta mėsa ir žuvis, kumpis, dešros, sūdyta žuvis, ančiuviai, krevetės, sūris, bulvių traškučiai, alyvuogės, konservuotos daržovės, sūdyti riešutai, sojų padažas, pomidorų padažas, majonezas, duonos gaminiai, sriubos kt. ).

Siekdami suteikti maistui skonį, druską galite pakeisti žolelėmis, česnaku, pipirais citrinų sultimis. Norėdami išvengti „pasislėpusių“ druskų šaltinių saikingai vartokite rūkytus, sūdytus, konservuotus produktus. Maisto gaminimui vartokite šviežias arba namuose šaldytas daržoves. Stenkitės gamindami nedėti druskos „iš akies“, o tik tiek, kiek reikia, ragaujant.

MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Nuotrauka: inmagine.com
Šaltinis: Nmvrvi.lt

2011 02 24

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną