Prasidėjus vasarai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pataria viešojo maitinimo įstaigų darbuotojams labiau rūpintis savo ir lankytojų sveikata, atsakingiau rinktis maisto produktus, o gaminant maistą, laikytis higienos reikalavimų, taip pat pataria šių reikalavimų laikytis ir patiems vartotojams. Nes atkreipiamas dėmesys, kad daugiausia gyventojai suserga ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis dėl netinkamai paruošto maisto namuose – statistika rodo, kad tai sudaro daugiau kaip 60 % visų susirgimų. 2008 metais VMVT užregistravo 10 ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkių dėl maisto tvarkymo įmonių veiklos, iš jų vien per birželio mėnesį užregistruota net 4.
Kur pirkti maisto produktus?
Vasarą daugiau dėmesio skiriama greitai gendantiems maisto produktams, t. y. produktai, kuriems nurodytos laikymo sąlygos. Todėl labai svarbu mėsą, pieną, žuvį ir jų produktus pirkti tik iš šaldymo įrenginių. Atkreipkite dėmesį – produktai gali būti užšaldyti ir jų laikymo temperatūra -12° C arba -18° C, o kiti greitai gendantys produktai laikomi esant 0- +6 ° C temperatūrai. Maisto produktus reikia pirkti tik prekybos įmonėse, prekybos centruose arba iš patikimų tiekėjų. Pardavėjas yra atsakingas už prekių saugą ir kokybę ir galėsite kreiptis dėl netinkamos maisto kokybės, pakeisti į kitą prekę ar susigrąžinti pinigus, kaip numato Vartotojų teisių apsaugos įstatymas.
Kokius ir kaip pasirinkti?
Kadangi vienas dažniausias prekybos įmonių pažeidimas – prekyba pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, perkant produktus būtina pasižiūrėti į tinkamumo vartoti terminą, ar jis nepasibaigęs. Produktus parduotuvėse reikėtų rinktis tik iš šaldymo įrenginių, nepažeistomis pakuotėmis. To paties, t. y. tvarkingų pakuočių, reikalaukite ir iš savo tiekėjų. Atkreipkite dėmesį, ar pakuotė neišsipūtusi, neįdubusi, nesurūdijusi. Jei produktas yra užšaldytas, tai jis turi būti laikomas šaldiklyje, kurio temperatūra -12° C arba -18° C, produktas neturi būti minkštas, lengvai atitirpęs.
Kiaušiniai teikiami rinkai tik fasuoti, bet atidarius pakuotę galima apžiūrėti, ar jie nesudužę. Sudužusių kiaušinių nepatartina pirkti. Niekada nepirkite greitai gendančių produktų: pieno, mėsos, žuvies ir žuvininkystės produktų, jei prekybos įmonė juos laiko ne šaldymo įrenginyje.
Nupirkti greitai gendantys produktai turi pasiekti namus kaip galima greičiau, o tinkamiausias būdas juos transportuoti – šaldkrepšiuose arba specialiame šaldytuve.
Kaip laikyti?
*Žalią mėsą, o ypač paukštieną, ir jūros gėrybes laikykite atskirai nuo kito maisto. Geriausia šiuos maisto produktus laikyti atskirose uždarytose dėžutėse.
*Nelaikykite virto, kepto, troškinto ar kitaip apdoroto maisto kambario temperatūroje ilgiau negu 2 valandas.
*Jei pagamintą maistą reikia laikyti ilgiau, nedelsiant atšaldykite visą virtą ir greitai gendantį maistą ir laikykite žemesnėje negu +6°C temperatūroje (šaldytuve).
*Pakartotinai pašildžius jau virtą maistą, jį patiekite tik karštą (temperatūra turi būti ne žemesne nei +68 ° C patiekalo viduje).
*Net ir šaldytuve nelaikykite maisto per ilgai. Šaldytuve laikomų maisto produktų šaltis negali apsaugoti nuo gedimo, jis tik sulėtina gedimo procesus. Neišmeskite maisto produktų pakuočių, – ten rasite informaciją iki kada galite vartoti produktą.
*Jei produktas pakuotėje jums atrodo įtartinas (susikaupė skystis, pakito produkto spalva, apgleivėjo, paragavus jaučiamas kartumas ir kt.) jo geriau nevartoti, nors tinkamumo vartoti terminas dar nepasibaigęs.
Kaip gaminti patiekalus?
Esant palankioms augimo sąlygoms, bakterijos dauginasi gana greit – vidutiniškai per pusvalandį atsiranda nauja jų karta. Bakterijos patenka ant pjaustymo lentų, įrankių, darbo stalo paviršiaus. Šiltuoju metų laiku per maistą dažniausiai plinta bakterinės etiologijos infekcijos, tokios kaip: šigeliozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė. Norint patiems išvengti susirgimų ir jais neužkrėsti restorano ar kavinės lankytojų, labai svarbu saugiai paruošti maistą. Todėl higienos specialistai rekomenduoja:
*Paruoštą maistą laikyti tokiomis sąlygomis, kurios nepalankios mikroorganizmams daugintis – šaldytuvuose.
*Pakankamai gerai termiškai apdoroti gyvūninius produktus, ypač paukštieną.
*Šildomą pagamintą maistą gerai pakaitinti (daugelis patogeninių bakterijų virimo temperatūroje žūva labai greitai).
*Šaldytuve žalius produktus laikyti taip, kad jie nesiliestų su jau pagamintais.
*Ruošiant maistą laikytis asmens higienos, plauti naudojamus virtuvės įrankius bei stalų paviršius, kad pavojingi mikroorganizmai nepatektų į maistą, naudoti skirtingas pjaustymo lenteles žaliems maisto produktams ir termiškai apdorotai mėsai pjaustyti.
Šigeliozė, salmoneliozė...
Šigeliozė (bakterinė dizenterija) – ūmi žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos šigelės. Daugumai asmenų, užsikrėtusių šiomis bakterijomis, liga pasireiškia pilvo skausmais, viduriavimu su kraujo ir gleivių priemaiša, karščiavimu, nuolatiniu skausmingu noru tuštintis. Storajame žarnyne besidauginančios bakterijos ir jų išskiriamas toksinas sukelia žarnos gleivinės uždegimą, išopėjimą. Liga trunka 1–3 savaites, tačiau storosios žarnos funkcija atsistato vėliau. Šigelės pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksnių poveikiui. Ant medvilninių išmatomis užterštų audinių išgyvena iki 1 mėnesio, tačiau veikiamos tiesioginių saulės spindulių žūva per 10 minučių. Dirvožemyje, vandenyje gali išgyventi keletą mėnesių, o maiste – keletą savaičių. Tačiau šios bakterijos jautrios karščio ir dezinfekuojančių medžiagų poveikiui. Kaitinamos 60 laipsnių temperatūroje žūsta per 10 minučių, paveiktos dezinfekcinėmis medžiagomis – per 30 minučių. Infekcijos šaltinis yra sergantis šia infekcine liga žmogus arba bakterijų nešiotojas, kuris išskiria sukėlėją su išmatomis. Liga gali pasireikšti po 1–7 dienų, dažniausiai šis laikotarpis trunka 2–3 dienas.
Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Jos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau dalis žmonių lieka šios ligos nešiotojai dar 1–3 mėnesius. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintoje mėsoje vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių.
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos, pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.
Kampilobakteriozę sukelia kampilobakterijos ir tai yra viena dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po 2–5 dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų. Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų ir būna panašūs į apendicito priepuolį. Bet kuri žalia mėsa, ypatingai paukštiena, subproduktai, gali būti užkrėsti kampilobakterijomis. Tačiau pagrindinis infekcijos šaltinis yra naminių paukščių, ypač broilerių viščiukų mėsa. Šių paukščių žarnyne kampilobakterijos gali būti randamos labai dideliais kiekiais. Šios bakterijos gali būti randamos ir kitame gyvūniniame maiste: jautienoje, kiaulienoje, avienoje, taip pat jūrų žuvyje. Nustatyta, kad šios bakterijos gali ilgai išgyventi užšaldytoje mėsoje, tačiau jautrios karščiui, išdžiūvimui. Vienintelis efektyvus šių sukėlėjų pašalinimo iš užteršto maisto būdas yra kaitinimas (virimas, kepimas, pasterizavimas). Taip pat apsinuodijimą maistu gali sukelti virusai.
Keletas svarbių patarimų vartotojams
*Prieš gamindami patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigę juos gaminti, nusiplaukite su muilu rankas (mažiausiai 20 sekundžių), su specialiu indams plauti skirtu plovikliu ir kempinėle – stalus, indus. Kruopščiai nuplaukite peilius ir kitus virtuvės įrankius.
*Naudokite skirtingas pjaustymo lenteles ir peilius šviežiems produktams ir žaliai mėsai, paukštienai ir jūros gėrybėms. Jei nėra galimybės naudoti atskiras lenteles ar peilius, tuomet gerai juos nuplaukite su indų plovikliu.
*Nevartokite produktų, kurių tinkamumo vartoti laikas yra pasibaigęs, nors jie jums atrodo nesugedę.
Būtina žinoti, kad kartą atitirpinto sušaldyto produkto negalima pakartotinai sušaldyti
*Mėsą, žuvį, paukštieną marinuokite tik šaldytuve, nelaikyti virtuvėje ant stalo.
*Nusiplaukite rankas pasinaudoję tualetu.
*Saugokite, kad į virtuvę ir ant maisto nepatektų vabzdžių ir kitų parazitų, gyvūnų.
*Virtuvėje kruopščiai palaikykite švarą.
*Maistui gaminti naudokite tik geriamąjį vandenį, – jokio nežinomo šaltinio ar šulinio vandens!
*Karštą vasaros dieną troškulį patariama malšinti fasuotu geriamuoju, šaltinio, natūraliu mineraliniu, stalo vandeniu.
VMVT informacija
Nuotraukos: www.flickr.com; www.freephotos.com
