Darius Čibonis valgymo laiką išnaudoja efektyviai

Darius Čibonis – ilgametis pardavimo, lyderystės, asmeninio efektyvumo treneris, sertifikuotas koučingo specialistas, seminarų autorius, o taip pat knygos „Svajonės link“ autorius. Jis nuolat skuba, turi begalę užsibrėžtų tikslų, jo dienotvarkė tiksliai suplanuota. Smalsu, ar mitybos racioną jis taip pat griežtai planuoja?

Kokią vietą Tavo gyvenime užima maistas?
Maistas mano gyvenimo malonumų sąraše svarbios vietos neužima. Valgau tada, kai išalkstu ir stengiuosi nesugaišti daug laiko. Beveik visada pietauju, o dažnai ir pusryčiauju mieste (kavinėse ir restoranuose). Valgymo laiką mėgstu derinti su dalykiniais arba draugiškais susitikimais. Pajutęs pirmuosius alkio požymius, iškart galvoju su kuo norėčiau susitikti, ir skambinu žmonėms, kviesdamas prisijungti. Taip ir įdomiau, ir laikas efektyviau panaudojamas. Juk kiekvienas turime 24 valandas, per kurias galima daugiau arba mažiau nuveikti.

Kaip prasideda Dariaus rytas? Su kava, arbata, sultimis?
Jau daugiau nei penki metai kiekvieną rytą pradedu tradiciškai: tik atsikėlęs išgeriu stiklinę vandens, vėliau puodelį žalios arbatos ir prieš išeidamas iš namų išgeriu stiklinę šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Apie 11 valandą ryto pradedu jausti alkį ir tuomet nutaikęs progą suvalgau salotų. Mėgstu salotas su vištiena arba tunu. Prieš keletą metų iš vieno savo mokytojo, kurio fizinė būklė yra puiki, išgirdau apie tokį pusryčių meniu ir tik pabandęs supratau, kad po tokių „pusryčių“ jaučiuosi žymiai žvalesnis ir energingesnis. Kai kasdien vedi 8 valandų trukmės seminarus, fizinė būklė ne mažiau svarbi už profesinę kompetenciją.

Daug keliauji. Su kokiomis pasaulio virtuvėmis esi susipažinęs, kurios iš jų įsiminė ilgam?
Maisto gurmanu savęs vadinti negaliu. Kiekviename aplankytame užsienio šalies restorane užsisakau vieną specifinį-nacionalinį patiekalą ir jo paragauju. Tačiau ragauju taip pat pakankamai atsargiai, tarkim, šunienos sriubos valgyti nenorėčiau... Būtent tokios mano draugui teko ragauti Kazachstane. Man atmintim įsirėžė tailandietiška sriuba su kokosų pienu – lietuviškam skrandžiui netikėta, bet skani kombinacija.

O lietuviška virtuvė?
Ji sukurta ne man, nes joje pernelyg daug bulvių ir mėsos patiekalų, be to, daugelyje lietuviškų restoranų gaminama labai riebiai. Mano skrandžiui tai netinka. Labai retai užsinoriu gardaus lietuviško cepelino su grietine. Ir jokiu būdu ne su taukais ir spirgučiais. Taigi toks noras mane aplanko ne dažniau nei kartą per pusmetį, dažniausiai, kai vaišinu iš užsienio atvykusį svečią.

Saldumynai?
Pastaruoju metu įpratau jais mažiau mėgautis. Jokios dietos sąmoningai nesilaikau, tiesiog su amžiumi pradedu suprasti, kas geriausiai tinka mano organizmui, o kas jį tik apsunkina. Būna dienų, kai visai negeriu kavos, o juk be kavos saldumynai tampa dar mažiau aktualūs. Galbūt dėl tokių mitybos įpročių mano svoris nekinta nuo pat paauglystės.

Pagal kokius kriterijus renkiesi kavines, restoranus?
Kadangi valgydamas noriu sugaišti kuo mažiau laiko, kasdieninei mitybai renkuosi kavines ir restoranus, kur greitai aptarnauja. Kasdien eksperimentuoti vengiu, tad lankausi tose vietose, kuriose yra mano pamėgtų patiekalų. Buvau išsirinkęs viena kavinę, kurioje patogu skirti susitikimus pietums ir kurioje radau savo mėgstamas salotas. Tačiau kartą salotų kokybė suprastėjo. Padavėja informavo, kad pasikeitė virtuvės šefas. Kaip bebūtų gaila, net tam pačiam tinklui priklausančiose kavinėse negali tikėtis vienodos kokybės, tad loterijos motyvai išlieka ir nuolat lankomose vietose.

Koks mėgstamiausias Tavo patiekalas?
Ant grotelių keptos šviežios krevetės „Bubba Gump“ restoranuose, JAV (restoranų tinklas, sukurtas žymaus filmo „Forest Gump“ motyvais). Kiekvienos kelionės metu stengiuosi bent kartą pasmaguriauti. Iš Lietuvoje paplitusių „kavininių“ patiekalų dažniausiai renkuosi šviežių daržovių salotas su kepta vištienos krūtinėle. Tik salotos turi būti iš tikrųjų šviežios, o krūtinėlė – kepta ant grotelių.

Nepaisant Tavo užimtumo, galbūt turi savo „firminį" patiekalą, kurį mėgsti gaminti?
Vienintelis mano firminis patiekalas – kiaušinienė. Kepu ant tikro sviesto, apkepindamas tik vieną pusę, taip, kad baltymo krašteliai lengvai apskrustų, o trynis liktų sveikas. Mūsų šeimoje aš vienas temoku įmušti kiaušinį į keptuvę taip, kad neišbėgtų trynis. Mano recepte tai labai svarbu! Jei labai gera nuotaika ir turiu laiko, įpjaustau šiek tiek kumpio ir pateikiu su juodos duonos rieke. Tiesa, dar moku plakti skanius kokteilius!

Raminta Skripkaitė
Nuotraukos: iš asmeninio D. Čibonio archyvo
Meniu.lt informacija