Bulvės – antroji lietuvių duona

Bulvės – antroji lietuvių duona

Bulvės dažnai vadinamos antrąja lietuvių duona. Ir ne veltui. Jose daug vitaminų ir organizmui būtinų medžiagų. Išvesta nemažai skirtingų bulvių veislių, todėl jų sudėtis truputį skiriasi. Šią daržovę valgo ir maži, ir dideli. Tik štai retas žino, kad bulvės ne tik tukina, kaip įprasta manyti, bet ir turi nemažai gydomųjų savybių.

Bulvės kaip kultūrinis produktas pradėtos auginti Pietų Amerikoje prieš 15 tūkstančių metų. Niekas Europoje negirdėjo apie šį augalą iki XV amžiaus. Tik 1492 m. Kristupas Kolumbas supažindino europiečius su pražūtinguoju tabaku ir tuo metu egzotiško augalo – bulvės – gumbais. Labai greitai bulvės paplito po visą pasaulį ir garavo tiek dvarininko, tiek valstiečio lėkštėje. Šiandien bulvės auginamos 130 šalių.

Daug naudingų medžiagų
Bulvėse nestinga vitaminų B2, B6, PP, K, E, karotino – provitamino A (daugiau jo yra ne baltose, o gelsvose bulvėse) ir, žinoma, vitamino C. Žmogus, suvalgęs 200 g bulvių, gauna pusę šio vitamino paros normos. Bulvės – neprastas mineralų šaltinis (kalio, fosforo, kalcio, geležies ir magnio), jose gausu organinių rūgščių ir karotino. 100 gramų ką tik iškastų bulvių yra apie 20 mililitrų askorbo rūgšties. Tai sudaro apie 1/3 šio vitamino paros normos. Senose bulvėse jo yra gerokai mažiau. Gausu ir mineralų. Ypač daug kalio (1,5-2 kartus daugiau, negu kitose daržovėse ar vaisiuose). Kalis neleidžia audiniuose kauptis skysčiams. Nemažai bulvėse ir fosforo, kalcio. Yra skydliaukei labai svarbaus jodo, magnio, natrio, geležies, vario, cinko, mangano, kobalto.

Gydomosios bulvių savybės žmonėms žinomos jau seniai – liaudišku vaistu laikomos šviežių bulvių sultys. Jos efektyviai gydo virškinamojo trakto ligas – skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, vidurių užkietėjimą. Sultis rekomenduojama gerti ištisą mėnesį: po 0,5 stiklinės 20-30 minučių prieš valgį. Bulvių sultys mažina skrandžio ir žarnyno skausmus, skatina opų gijimą, palengvina kasai tenkantį krūvį. Bulvės naudingos vasarą: susižalojus ar nudegus saulėje ant pažeistos vietos pakanka uždėti šviežių bulvių košelės, kad ji greičiau išgytų. Be to, bulvėmis galima balinti strazdanas ir minkštinti veido odą.

Virti ar kepti?
100 gramų bulvių per dieną užtenka visaverčiam maitinimuisi. Tačiau ne visi apdorojimo būdai naudingi. Štai kepamos bulvės prarandama daug naudingųjų medžiagų, o smarkiai sudegintose išsiskiria kanceroginės medžiagos. Geriausia bulves virti, rekomenduojama ant garų ir su „marškinėliais“, t. y. lupenomis. Šios daržovės žievėje kaupiasi visos naudingiausios medžiagos ir fermentai, padedantys organizmui priimti krakmolą. Kita išeitis – bulves skusti kuo ploniau. Kuo trumpiau virsite bulves, tuo jose daugiau liks naudingųjų medžiagų. Todėl geriausia bulves mesti į jau užvirusį vandenį, jo pripilti tik tiek, kad bulvės neprisviltų. Nereikėtų nuskustų bulvių ilgą laiką laikyti šaltame vandenyje.

Orkaitėje keptos bulvės su svogūnais
Tris didelius svogūnus supjaustyti griežinėliais ir apkepinti aliejuje. 7-8 vidutinio dydžio bulves supjaustyti 0,5 cm storio griežinėliais. Susluoksniuoti bulves su svogūnais troškintuve arba keptuvėje. Kiekvieną sluoksnį pagardinti pipirais ir druska. Viršutinis sluoksnis turi būti bulvių. Tada viską apipilti pienu ir pašauti į orkaitę. Kepti ant nedidelės ugnies apie 1 val. Patiekiant užbarstyti smulkiai sukapotais žalumynais – svogūnų laiškais, krapais, petražolėmis.

Bulvinė pica
1 didelė bulvė (1 žmogui);
picos padažas (receptas žemiau);
garnyras pasirinktinai (gali būti svogūnai, pipirai, žaliosios alyvuogės, pievagrybiai ar kiti grybai);
šviežias bazilikas;
parmezano sūris.

Padažas (2 bulvėms)
Reikės: pusės smulkinto svogūno, 2 skiltelių česnako (smulkinto ar spausto), pomidorų padažo, žiupsnelio pankolio sėklų, baziliko, druskos ir pipirų pagal skonį.

Pradėkime nuo bulvių. Jų reikės didesnių. Nuplaukime jas. Lupti nereikia. Išilgai perpjaukime į tris dalis. Kraštinės dalys platesnės, vidurinė – siauresnė. Uždėkime ant aliejumi išteptos folijos ir kepkime 250 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. Kol mūsų bulvės kepa, galima pasigaminti picos padažą. Susmulkinkime svogūną ir pakepkime iki gelsvumo. Svogūnų kompaniją papildykime išspaustu česnaku. Apie minutę pakepinkime. Tada supilkime stiklinę pomidorų padažo. Maišant suberkime smulkintą baziliką, pankolio sėklas (arba smulkintų krapų) ir pagardinkime druska, pipirais. Kepti 15-20 minučių, kol į visus ingredientus įsigers pomidoro padažo skonis. Ištraukime iš orkaitės bulves. Apibarstykime jas smulkintu baziliku ir parmezano sūriu. Patiekime su gardžiai pagamintu padažu. Nauja, skanu.

Pagal įvairią užsienio spaudą parengė Raminta Skripkaitė
Nuotraukos: http://blog.fatfreevegan.com; www.flickr.com
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną