Atsargus žvilgsnis į limonadų karalystę

Atsargus žvilgsnis į limonadų karalystę

Gaivieji gėrimai dažno mūsų kasdienybėje tokie pat svarbūs kaip arbata ar kava, kuriomis daug kas pradeda dieną, vaišina svečius. Bet juk už lango – gerokai įsibėgėjusi vasara! Todėl vis dažniau noris kažko šalto, gaivaus ir neretai – „burbuliuojančio“. O kur dar beprasidedantis iškylų ir kitų smagių pramogų maratonas... Atiduokime duoklę gaiviesiems gėrimams. Tik šįkart, prieš dėdami juos į pirkinių maišelį, pasidomėkime, ką ketiname gerti ir ką reiškia vienas ar kitas gėrimų sudėtyje nurodomo priedo pavadinimas...

Trumpa ekskursija po prekybos centrus

Užsukus į eilinį prekybos centrą, gėrimų skyriaus ilgai ieškoti netenka. Mus pasitinka bent pora trejetas eilių, kuriose gausu pačių įvairiausių vaisvandenių, sulčių, vandens. Suskaičiuojame beveik šimtą skirtingų rūšių ir pavadinimų gėrimų. Pasirinkimas tikrai nemenkas, galima pasiklysti tarp spalvingų pakuočių ir galybės pavadinimų. Dalis gėrimų išrikiuoti geriausiai matomose eilėse – taip, tai tie brendai, kuriuos norom nenorom atpažįsta kone visi, bent retkarčiais pasklaidantys žurnalų puslapius, įsijungiantys televizorių ir akis į akį susiduriantys su visagale reklama. Didžioji dalis gėrimų – svetimšaliai. Ieškote prekės lietuviškos? Teks pavargti. Tik kažkur lentynų apačioje aptinkame trijų litrų talpos obuolių, slyvų, vyšnių, kitų daugiau ar mažiau iš lietuviškų gėrybių išspaustų sulčių. Geriau paieškoję galime aptikti lietuvių gamintojų siūlomų juodųjų serbentų, spanguolių, šaltalankių ar kitų ausiai atpažįstamų uogų, vaisių nektarų. Ekologiškų produktų lentynose taip pat rastume keletą natūralių, švarių gėrimų.

Sultys, sulčių gėrimai, įvairūs sirupai – tai tik ekskursijos pradžia. Visai čia pat – anglies dvideginiu prisotintų gėrimų, išpopuliarėjusių šaltųjų arbatų, spalvingų limonadų eilės. Na ir, žinoma, – vanduo: gazuotas ir negazuotas, natūralus ir mineralizuotas...

Ką slepia etiketė?

Pastebėjome, kad nemaža dalis vartotojų čiumpa sulčių pakuotę ar gėrimo butelį atsižvelgdami į mėgstamus vaisių skonius, galbūt paveikti reklamoje skelbiamų idėjų ir net nedirsteldami į sudėtį. Gėrimo sudėtis tampa antraeiliu dalyku, nurodytu smulkiomis raidelėmis ir sunkiai suvokiamais žodžiais. Gardžiai ryjame gurkšnį net nesistengdami pasigilinti, ką geriame.

Egoistinio altruizmo vedini atlikome nesudėtingą žvalgybinį tyrimą, kurio metu atidžiau panagrinėjome 220 gėrimų sudėtis. Ir nors galutiniai rezultatai atspindėjo pasakoms būdingas pabaigas, vis tik naujos informacijos srautas bei tam tikri faktai tikrai privers nuo šiol gerokai budriau ir atidžiau rinktis gėrimus.

Sultys

Galime tik pasidžiaugti, kad didžioji dalis mūsų lentynose aptiktų sulčių buvo be „E“ – dažniausiai sultys susideda iš vandens, koncentruotų vaisių sulčių, vaisių tyrės. Dalies sulčių sudėtyje aptikome papildomų priedų: cukraus, fruktozės ar gliukozės sirupo, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos citrinų rūgšties (E330), kvapiųjų medžiagų. Kai kuriose sultyse randame antioksidatorių askorbo rūgštį (E300), kuri žinoma kaip natūrali, esanti daugelio vaisių ir daržovių sudėtyje. Neišgąsdina ir vienose ar kitose etiketėse paminėtas dažiklis beta karotenas, nes tai natūralus dažiklis, išskiriamas iš augalų. Ir nors vadinamosios šimtaprocentinės sultys yra neabejotinai naudingiausios, tačiau kai kur sudėtyse įvardyti papildomi priedai nėra kenksmingi mūsų organizmui. Susirūpinti reiktų sulčių sudėtyje radus saldiklių, dažiklių, konservantų. Jų aptikome ir mes. Dažniausiai minimi šie saldikliai: ciklamatas (E952), sacharinas (E954), aspartamas (E951), acesulfamas K (E950). Pirmieji trys kai kuriose pasaulio šalyse yra uždrausti dėl kenksmingo poveikio žmogui. Aptikti dažikliai – sulfitinė amoniakinė karamelė (E150D), chlorofilų vario kompleksai, chlorofilinų vario kompleksai (E141), azorubinas, karmosinas (E122), irgi turėtų tapti įspėjamuoju šauktuku dėl savo kenksmingo poveikio. Sulčių sudėtyje radome ir konservanto natrio benzoato (E211), kurio taip pat patariama vengti.

Sveikata ir energija – sultyse>>

Gazuoti ir negazuoti gaivieji vaisvandeniai

Pradėjus atidžiau skaitinėti vaisvandenių sudėtį ir tokiu būdu apžvelgus nemažą dalį siūlomų rūšių, priėjome prie išvados, jog kenksmingų sintetinių priedų galima rasti kur kas lengviau nei gėrimų, jų neturinčių. Paprasčiau tariant, didžioji dalis į mūsų akiratį patekusių vaisvandenių pilni visokių priedų. Tarp jų – jau prieš tai minėti saldikliai: ciklamatas (E952), sacharinas (E954), aspartamas (E951), acesulfamas K (E950). Nevalia nepaminėti dažiklių, kuriuos aptikus gėrimo sudėtyje vertėtų tokio butelio išvis atsisakyti: tai saulėlydžio geltonasis FCF (E110), maisto pramonėje žinomas kaip geltonas maistinis dažiklis, ponso 4R (E124) – raudonas maistinis dažiklis, briliantinis juodasis BN (E151) – juodas maistinis dažiklis, azorubinas (E122); visi jie išgaunami iš sintetinių azo dažų. Neapsieinama ir be konservantų, iš kurių dažniausiai sutinkamas natrio benzoatas (E211).

Anglies dvideginiu prisotintų gėrimų gerbėjams patariame paieškojus čiupti mažiau organizmui kenksmingus gėrimus. Tokių yra. Jų sudėtis apsiriboja sultimis, arbatų ekstraktais, rūgštingumą reguliuojančia medžiaga (citrinų rūgštis E330 ir natrio, trinatrio citratas E331), kvapiosiomis medžiagomis, antioksidatoriumi askorbo rūgštimi (E300), stabilizatoriumi guaro derva (E412), dažikliu karotenų mišiniu (E160A).

Išvados

Sugrįžkime prie straipsnio pradžioje žadėtos pasakoms būdingos pabaigos. Mūsų trumpo žvalgybinio tyrimo rezultatai byloja: iš 220 analizuotų gėrimų (gazuoti, negazuoti vaisvandeniai, sultys) 121 rūšis (t. y. 55 %) buvo be „E“, taigi traktuotini kaip nekenksmingi, remiantis jų etiketėse nurodyta sudėtimi. 99 rūšys (t. y. 45 %) nustatytos kaip abejotinos. Ir nors gauti rezultatai suteikia viltį atidžiai renkantis rasti švaresnių, mažiau sveikatai kenkiančių gaiviųjų gėrimų, tačiau kai kurie aptikti priedai tapo rimtu postūmiu susimąstyti.

Grėsmės sveikatai

Dažnas gėrimų, prisotintų dirbtiniais saldikliais, sintetiniais dažikliais, vartojimas gali sumažinti maistingų medžiagų turinčių produktų poreikį. Tai ypač aktualu kalbant apie mažuosius vartotojus, mielai geriančius gazuotus gaiviuosius gėrimus.

Pasiremkime amerikiečių patirtimi. Gaivieji gazuoti gėrimai yra vienas pagrindinių apdirbtų cukrų šaltinių jų mityboje. Kiekvieną dieną vartojamas putojantis sodos gėrimas prilygsta vidutiniškai septyniems arbatiniams šaukšteliams cukraus per dieną, tokių šaukštelių skaičius gali pasiekti ir 20–30 ribą.

Natūralu, kad neribojami gaiviųjų gėrimų kiekiai lemia tai, jog gaunama per mažai maistingų medžiagų. Remiantis JAV mokslo centro visuomenės interesams ( Center for Science in the Public Interest) atliktais tyrimais, tik nedidelė 12–19 amžiaus jaunuolių dalis suvartoja rekomenduojamą kiekį vaisių, daržovių, pieno produktų. Dėl to gaunamas nepakankamas kiekis magnio, cinko, kalcio, vitaminų A ir C bei kitų būtinų medžiagų. O vartojant daug riebalų ir angliavandenių gaunamas itin didelis kiekis tuščių beverčių kalorijų. Amerikos tyrėjai, stebėdami tokius mitybos pokyčius per pastaruosius kelis dešimtmečius, ragina tėvus atidžiau sekti vaikų, jaunuolių mitybą ir gaiviųjų (ypač gazuotų) gėrimų vartojimo kiekius. Antraip artimoje ateityje prognozuojamas neišvengiamas lėtinių sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies ligomis, osteoporoze ir diabetu, paūmėjimas.

Pernelyg didelis cukraus ir saldiklių vartojimas yra tiesiogiai susijęs ir su nutukimu. O tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, vėžiu, insultu. Cukraus perteklius yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių dantų ėduonį. Gausiai vartojantys gaiviuosius gėrimus vaikai mažai išgeria pieno ar kitų pieno produktų. Tai lemia kalcio trūkumą, kas ilgainiui tampa osteoporozės, kaulų trapumo, jų lūžių priežastimi.

Inkstų akmenys – vienas iš labiausiai paplitusių ir žmones varginančių šlapimo takų sutrikimų. Atlikti tyrimai patvirtino gaiviųjų gazuotų gėrimų daromą įtaką šlapimo takų susirgimams. Rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į keletą priedų, esančių nealkoholiniuose gaiviuosiuose gėrimuose, kurie gali kelti pavojų sveikatai. Vienas jų – kofeinas, šiek tiek priklausomybę stimuliuojantis narkotikas, aptinkamas Coca-Cola bei kituose gėrimuose. Matyt, būtent dėl priklausomybę lemiančio poveikio kofeino yra šešiuose iš septynių populiariausių gaiviųjų gėrimų. O didelis šios medžiagos kiekis didina kalcio išsiskyrimą į šlapimą – netenkama dalies rekomenduojamos jo normos. Kofeinas gali lemti žmogaus hiperaktyvumą, gali sukelti nervingumą, nemigą, širdies ritmo sutrikimus.

Sveikos alternatyvos

Pradėjus galvoti apie alternatyvius troškulio malšinimo būdus, viena po kitos plūdo ne naujos, o tik primirštos idėjos.

Prieš kiek laiko į mamos siūlymą pasiimti bent keletą stiklainių obuolių sulčių, vyšnių, slyvų, kriaušių kompotų žiūrėjau skeptiškai ir buvau tikra, jog man jų nereikia. Bet juk mamų ir močiučių gaminamų vaisių ir uogų sirupų, gėrimų ir uogienių spalvos, kvapai ir skoniai – patys natūraliausi, be jokių papildomų priedų. Jau kurį laiką tempiu tokias gėrybes į savo namus, skiedžiu vandeniu ar įspaudžiu citrinos – jei norisi daugiau gaivumo. Be to, močiučių ir mamų namų rūsiuose dar galima rasti morkų, obuolių, porų, kitų daržovių bei vaisių. Pirmyn – spaudžiame sultis!

Jei esate užkietėjęs miestietis, retokai besilankantis pas tetą ar močiutę kaime ar išvis neturintis galimybės džiaugtis savomis užaugintomis gėrybėmis, verta dažniau apsilankyti ekologiškų produktų parduotuvėlėse ar nepatingėti prekybos centruose pasidairyti ekologiškiems produktams skirtų lentynų. Čia tikrai rasite bent dešimt, o tikėtina – ir daugiau rūšių ekologiškų vaisių, daržovių sulčių, uogų sirupų. Užsukite ir ten, kur netyla kalbos, kur ragaujama, kur už prekystalių stovi tik geranoriški ūkininkai, kur stalai nukloti tik natūralia produkcija, – užsukite į ekologiškų produktų turgelius!

Leidinio „Ozonas“ informacija
Nuotrauka: inmagine.com

2010 06 21

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną