Atrasta seniausia pasaulyje vyno darykla

Atrasta seniausia pasaulyje vyno darykla

„Nationat Geographic“ bendruomenė paskelbė, jog pati seniausia iki šiol žinoma vyno darykla, atrasta Armėnijoje. Atradimą padariusių archeologų teigimu, rastiems vyno spaudimo ir fermentacijos indams daugiau nei 6 tūkst. metų. Kasinėjimų metu, rasti ne tik indai bet ir to paties laikmečio sudžiūvusios vynuogės. Vyninė įrengta Armėnijos pietryčiuose esančiuose kalnuose, oloje. Toje pačioje vietoje anksčiau buvo rastas seniausias pasaulyje žinomas odinis batas, „skaičiuojantis“ 5 su puse tūkstančių metų.

Olos viduje, tarptautinė archeologų komanda, rado negilų dubenį su nutekėjimu į talpų kubilą. Tyrinėtojų teigimu, apytikriai vieno metro skersmens dubuo buvo naudojamas spausti vynuogėms, kuriame žmonės jas spausdavo tiesiog nuogomis kojomis.

Vidiniame dubens, skirto spausti vyną, dugne, chemijos specialistai atrado, pigmento malvidino likučius. Šio pigmento dėka vynuogės ir vynas įgauna tamsiai raudoną atspalvį, kurį taip sudėtinga atplauti ar išvalyti.

Radinio unikalumą patvirtina ir rastos vynuogių sėklos, likusios iš išspaustų vynuogių bei nemaži kiekiai gerai išsilaikiusių sudžiuvusių vynuogių.

Pasirodo, ta pati vynuogių sėklų rūšis (Vitis vinifera vinifera) yra iki šiol naudojama vyndarių, gaminant vyną. Biomolekulinės archeologijos laboratorijos mokslinis direktorius Patrick McGovern komentuodamas atradimą savo moksliniame darbe teigia, jog vyno kultūra, taip pat, kaip ir Eurazijos vynuogių sukultūrinimas pirmiausia atsirado Armėnijoje iš kur paplito į pietus.

Aplinkui vyno gamybos patalpą, archeologai taip pat pastebėjo nemažai kapų, tad daroma prielaida, jog vynas buvo naudojamas religinėms ceremonijoms. Patrick McGovern prisidėjo prie šios išvados teigdamas, jog vynas Armėnijoje buvo pagrindinis gėrimas laidotuvių metu, o vėliau pradėtas ir aukoti.

Artimiausias šiam, atradimas buvo padarytas Egipto karaliaus Skorpiono kape ir siekia 5100 metų. Patrick McGovern pažymėjo, jog labai panašūs vyno dubenys spaudimui ir fermentacijai buvo rasti ir Viduržemio jūros regione.

Pačios uolos, kurioje padarytas atradimas pavadinimas: „Areni–1“. Anksčiau ji buvo tyrinėta Sovietų Sąjungos gynybos planuotojų, bandant atrasti pakankamai gilius urvus, kurie galėtų apsaugoti nuo branduolinių atakų.

Ką bendro turi vynuogės, vienuoliai ir skaisčios merginos?

Armėnijoje gimęs Marat Sargsyan, daugeliui pažįstamas iš kulinarinės TV laidos, šiuo metu Lietuvoje „kremta“ kino režisūros mokslus. Vis dažniau grįžtantis į savo gimtinę, ne tik tiesiogiai, o ir savo kūryboje, Marat labai nenustebo išgirdęs naujieną apie archeologų radinius: „Vynas – Armėnijos kultūros dalis. Jei daugelyje Europos šalių jis naudojamas tik, kaip alkoholinis gėrimas, Armėnijoje vynui priskiriamos ir ritualinės savybės. Pavyzdžiui armėnai tepdavosi vynu kaktą ir delnus. Delnus, kad jie taptų dosnūs, atviri duoti. Kaktą, kad mintys taptų atviros, laisvos. Vynas taip pat pilamas kepant ritualinę mėsą, lašas jo užpiltas ant ugnies pradėdavo maldą.

Kalbant apie senovinį vyną, mažai, kas žino, jog tik išrinktieji turėdavo teisę jį gaminti. Straipsnyje pasakojama apie vyno gamybą, vynuoges traiškant nuogomis kojomis, tai tiesa. Tačiau tai būdavo ne bet kieno kojos, o vyrų vienuolių arba nekaltų mergelių kojos.“ – pasakoja Marat.

Pirmoje nuotraukoje, priešais lentelę su užrašu matomas dubuo, naudotas spausti vynuogėms ir dešinėje – vyno fermentacijos talpa.

Antroje nuotraukoje: vienuoliai spaudžia vynuoges. Kadras iš Armėnų režisieriaus Sergei Parajanov filmo "Sayat Nova" ("Granatų spalva" lt.). 

MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Šaltinis, nuotrauka: nationalgeographic.com

2011 01 13

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną