Ar saugūs svetur išauginti vaisiai ir daržovės?

Ar saugūs svetur išauginti vaisiai ir daržovės?

Pagrindinis vaisių ir daržovių saugos rodiklis yra pesticidų likučiai, susikaupę augaluose jų auginimo metu. Kiekvieno pesticido, veikliajai medžiagai nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK), kurios, manoma, dar nesukelia pavojaus žmogaus organizmui. Lietuvoje DLK reglamentuoja Europos Parlemento ir Tarybos reglamentas (EB) 396/2005 (su pakeitimais ir papildymais).

DLK yra pagrindinis teisinis argumentas, kuris apsprendžia -  leisti ar uždrausti produkcijos realizaciją.

Šiandieną vaisių ir daržovių kenksmingumas pradedamas vertinti pagal tai, kiek žmogaus organizmas su maistu  gauna vieno ar kito teršalo per dieną. Tai įgalina tiksliau įvertinti teršalų keliamą pavojų žmogaus sveikatai. Pvz., jeigu vaisiuose leidžiama pesticido norma - 1,0 mg/kg, tai žmogus, suvalgęs 100 g  kenksmingo maisto produkto, turinčio 1,2 mg/kg pesticido, gauna mažiau teršalų, negu suvalgęs 200 g. „saugaus“, turinčio 0,9 mg/kg pesticido turinčio produkto. Be to, dažnai viename produkte randami keli pesticidai, tai žymiai padidina vartojamo produkto kenksmingumą, tačiau pagal galiojančius teisės aktus jo realizacijos stabdyti negalima.

Kitose užsienio šalyse naudojama kelis kartus daugiau augalų apsaugos priemonių, todėl jų išaugintoje augalinėje produkcijoje kaupiasi pesticidų likučiai, kurių nebūna lietuviškuose produktuose. Nors ir DLK neviršijamos, bet didesnė kenksmingų medžiagų įvairovė gali sąlygoti didesnį produkto kenksmingumą. Dažniausiai kitų šalių išaugintuose vaisiuose ir daržovėse randami:  azoksistrobinas, ciprodinilas, endosulfanas, demeton-S-metilas, fliudioksanilas, folpetas, imazalilas, karbarilas, karbendazimas, metiltiofanatas, procimidonas, propargitas, tiabendazolas. Daugumos šių veikliųjų medžiagų nėra Lietuvoje naudojamose augalų apsaugos priemonėse arba jos naudojamos grūdinių kultūrų apsaugai. Be to, importuojamoje produkcijoje dažnai randami kelių pesticidų likučiai (viename braškių mėginyje net šešių). Tuo būdu, nors DLK ir neviršijama, žymiai didesnė tikimybė, kad šalyse, kuriose auginant vaisius ir daržoves naudojama daugiau pesticidų, gali būti daugiau ir pesticidų likučių, todėl žmonės, valgydami šiuos produktus, gaus daugiau teršalų.

Pesticidų, nenaudojamų Lietuvoje, likučių randama vynuogėse, persikuose, mandarinuose, obuoliuose ir kituose vaisiuose, importuotuose iš trečiųjų šalių: Turkijos, Indijos, Čilės, taip pat kitų ES šalių išaugintoje produkcijoje. Lietuvoje galioja griežti reikalavimai pesticidų registracijai bei naudojimui, prieš leidžiant naudoti augalų apsaugos priemones, išsamiai įvertinamos jų savybės, jų skaičius gana ribotas.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas teikia analizę apie maisto saugos ir kokybės rodiklius. Instituto laboratorijoje atliekami visi tyrimai, būtini importuotai produkcijai įvertinti – mikotoksinų, pesticidų, sunkiųjų metalų, dioksinų, genetiškai modifikuotų organizmų ir kitų teršalų nustatymo tyrimai. Taip pat tiriama žaliavų, maisto produktų, pašarų sauga ir kokybė.

Lietuvos gamintojai pilnai atsakingi už jų įmonėse gaminamą produkciją, remiasi RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) sistemos pagrįstais principais, vykdo laboratorinę kontrolę. Pakartotinai produktų kokybę įvertina prekybos įmonė priėmimo metu. Oficialiose prekybos vietose, tame tarpe ir įteisintose turgavietėse, parduodami Lietuvoje pagaminti maisto produktai yra saugūs ir kokybiški.

Vartotojai, įsigydami pigesnius produktus nelegaliose prekybos vietose, kiemuose, už turgaviečių teritorijos ribų ir kt. rizikuoja savo ir artimųjų sveikata, kadangi nežinomos nelegaliai parduodamų produktų gamybos, įsigijimo, laikymo, transportavimo sąlygos. Jei dėl oficialiai įsigyto produkto pirkėjas gali pareikšti pretenzijas, tai dėl nelegaliai parduoto nekokybiško produkto vartotojas neturi kur kreiptis.

MENIU.LT ir Nmvrvi.lt informacija
Nuotrauka: inmagine.com

2011 02 17

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną