Apie senąją lietuvių mediciną žolininkė Adelė Karaliūnaitė

Apie senąją lietuvių mediciną žolininkė Adelė Karaliūnaitė
„Dabar apie senąją lietuvių mediciną visiškai nekalbama, tarsi jos nebūtų buvę. Jei lietuviai nebūtų mokėję padėti sergantiems, tauta būtų išnykusi. Iš senųjų dainų ir pasakų mus pasiekia žinios apie amžinai žaliuojančius ąžuolus, stebuklingus šaltinius su gyvybės vandeniu, žoleles, galėjusias prikelti iš numirusiųjų, užkalbėtojus, vien žodžiu sustabdančius kraujavimą. Tai, kad neliko rašytinių duomenų, nereiškia, kad nebuvo gydymo sistemos“, – teigia žolininkė Adelė Karaliūnaitė.

Kad žinios apie gamtinių medžiagų poveikį sveikatai kauptos nuo seno, įrodanti ir mūsų gimtoji kalba. Kai kurios žolelės pavadintos ligos, požymių ar kūno dalių, kuriuos jos geriausiai veikė, pavadinimais: kraujažolė, plautė, kaulažolė, raudoklė, durnaropė, mostažolė, sravanosis, lipikas, devynjėgė, trauklapis, šalpusnis...

Kokie augalai, renkami vasario mėnesį, geriausiai padeda sustiprinti imunitetą, suteikia jėgų?
Šiuo metu dar galima rinkti erškėtrožių uogas. Po 8–10 uogelių užšaldyti ir plikant arbatą įdėti jų į termosą. Tai puikus vertingo vitamino C šaltinis, galintis sustiprinti nusilpusį organizmą.

Vasarį geriama medkirčių arbata. Kodėl medkirčių? Mat nuo seno būtent vasario mėnesį žmonės ruošdavo medieną malkoms. Tai sunkus darbas, medkirčiai sušaldavo, pavargdavo. Jėgas atgauti jiems padėdavo ir nuo peršalimo saugodavo ši arbata. Renkamos jaunos šermukšnio šakelės (nuo viršūnės 10–15 cm), pušų viršūnėlių pumpuriukai, lazdyno žirginiai, po sniegu galima pasirinkti ir šilinių viržių, nuo surinktų jaunų lazdyno šakelių nulupama žievė. Viską sumaišyti lygiomis dalimis, užplikyti (žmogui – pora šaukštų mišinio litrui vandens), įdėti erškėtrožių. Palaikyti pusvalandį, kad pritrauktų. Gerti su medumi.

Šiuo metu galima rinkti ir miškinės avietės stiebus. Tai tradicinė aspiriną atstojanti arbata, skatinanti prakaitavimą, mažinanti peršalimo ligų įvairius simptomus, gerinanti bendrą organizmo būklę. Prieš miegą geriama karšta, kad šiltai apklotas ligonis išprakaituotų. Ji tinka ir vaikams, nes neturi jokių kenksmingų medžiagų. Dieną šią malonaus skonio arbatą galima gerti šaltą. Jei namuose yra iš vasaros likę kokių liepžiedžių, čiobrelių, galima pridėt prie jų – bus labai skani arbata.

Dar galima prisirinkti juodalksnio arba baltalksnio kankorėžėlių. Tai vaistas nuo vidurių sutrikimo, pūtimo, dvylikapirštės žarnos opos, per didelio skrandžio rūgštingumo, uždegimo. Juodalksnių sėklelės turi daug riebaus aliejaus, vadinamųjų polinesočiųjų rūgščių, todėl labai gerai gerti ir nuo aterosklerozės, cukraligės, nuo akių jautrumo žiemą. Šių kankorėžėlių galima maišyti su kitomis anksčiau minėtomis arbatomis. Arbatai užteks 8–10 juodalksnio kankorėžėlių. Galima pasirinkti ir kaštono šakelių. Iš jų daroma arbata kraujotakai gerinti.

Kada geriausia rinkti pušų pumpurus?
Pumpurai renkami dėl juose esančių sakų, o dabar jie užšalę. Renkami, kai išsiskleidžia, dažniausiai apie balandžio mėnesį. Iš bėdos, kaip minėjau, tiks rinkti medkirčių arbatai.

Kam tinka ir kaip rinkti kadagio uogas?
Kadagio uogos skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina uždegimą. Tinkamos tik mėlynos, sunokusios uogos. Rinkti aplink kadagį ištiesus kokį audinį, plėvelę. Papurtyti – ir mėlynos uogelės nukris pačios. Nešiokitės jų kišenėje ir per dieną suvalgykite po keturias. Tik stebėkite odą – jei pradėsite jausti, kad iš odos sklinda kadagio kvapas, tris dienas jų nebevalgykite, kad nepakenktumėte inkstams. Kadagiai tinka nuo odos infekcijų, net grybelio, veikia kaip dezinfekcinė priemonė. Jei oda spuoguota, galima praustis uosio uogų nuoviru. Jokiu būdu negerti – uogelių net paukščiai nelesa.

Ar naudingi ištisus metus jūros išmetami pūslėtieji guveiniai?
Tai stiprus priešuždegiminis vaistas, skatinantis šlapimo išsiskyrimą ir padedantis jam pasišalinti iš organizmo. Jis naudojamas nuo įvairių šlapimtakių ligų. Tinkamas naudoti organizmo ląstelėse kaupiantis skysčiams. Gerai vartoti po sudėtingų, onkologinių operacijų, kai pašalinami limfiniai mazgai, kai gresia galūnių tinimas.

Guveinis švariai nuplaunamas, sudžiovinamas, sutrinamas į miltelius. Gerti po arbatinį šaukštelį per dieną, sumaišius su šaltu virintu vandeniu arba užplikius.

„Vakarų ekspreso“ informacija
Nuotraukos: adele.lt, gaspadine.lt, lsveikata.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną