Antibiotikai žmonijai kelia grėsmę

Antibiotikai žmonijai kelia grėsmę

Gydytojai skiria profilaktiškai

Sunerimti verčia pranešimai, kad pastaraisiais metais bakterijų atsparumas antibiotikams daugelyje Europos šalių grėsmingai didėja. Ir pagrindinė to priežastis – netinkamas antibiotikų vartojimas.

Kada ir kaip vartoti antibiotikus, nežino ne tik ligoniai, bet neretai ir gydytojai. Įvairiose Europos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad ligoninėse pacientams antibiotikai skiriami per dažnai ir net pusė jų gali būti skiriami netinkamai. Pavyzdžiui, Higienos instituto duomenimis, antibiotikų suvartojimas skirtingose Lietuvos ligoninėse skiriasi beveik aštuonis kartus ir vis dažniau skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, kurie sunaikina kur kas daugiau gerųjų bakterijų nei siauro veikimo spektro.

Neretai antibiotikai pacientams skiriami nepaisant, ar reikia to, ar ne. Pavyzdžiui, kai kurių rajoninių ligoninių vyriausieji gydytojai apsidrausdami reikalauja skirti pacientui antibiotikų, jei nustatoma, kad jis susirgo gripu. Nors medikas tikrai turėtų žinoti, kad antibiotikai nenaikina virusų.

„Blogiausia, kai antibiotikai skiriami virusinėms ligoms gydyti. Visi medikai žino, kad to nereikia, bet dėl šventos ramybės skiria profilaktiškai. Neva gali pasireikšti antrinė infekcija. Bet juk antibiotikai yra gyvi organizmai, ne visi jie pasišalina iš organizmo, todėl neturėtų būti skiriami „dėl visa ko“, – tvirtino medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus.

Anot jo, antibiotikai naikina ir gerąsias bakterijas, pavyzdžiui, žarnyne esančius probiotikus, kurie ne tik padeda virškinti, bet yra ir imuninės sistemos informatoriai. Jei juos sunaikiname, imuninė sistema miega ir patekus infekcijai nekovoja su ja.

Antibiotikai vartojami neteisingai

Neseniai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atlikta apklausa parodė, kad maždaug pusė apklaustų žmonių antibiotikus vartoja visai be reikalo ir nežino, kad jie negydo virusų sukeltų ligų.

Apklausoje dalyvavo 122 įvairaus amžiaus respondentai: 28 vyrai ir 94 moterys. Apklausos rezultatai atskleidė, kad žmonės antibiotikų įsigijo ne tik gydytojui išrašius receptą (81,69 proc.). Antibiotikų jiems davė šeimos nariai (8,45 proc.), draugai (4,93 proc.) arba pažįstamas vaistininkas (4,93 proc.). Daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių vartoja jau turimus antibiotikus be gydytojo ar vaistininko rekomendacijų.

„Apklausa rodo, kad nemaža dalis visuomenės nežino ir nesupranta, kokią grėsmę kelia neteisingas antibiotikų vartojimas“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja Rasa Liausėdienė.

Anot jos, atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą.

Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis. Šios atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja. Todėl ligos, kurios anksčiau buvo lengvai įveikiamos, tampa sunkiau ir ilgiau gydomos, o kartais net nepagydomos (pavyzdžiui, vaistams atspari tuberkuliozė). Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos.

Kiek daug antibiotikai yra praradę savo „kovinės galios“, akivaizdžiai iliustruoja penicilino pavyzdys. Kai iš paprasto pelėsio gautas penicilinas dar tik buvo pradėtas vartoti, veiksminga jo paros dozė buvo 4,5 tūkst. vienetų. Dabar pacientui priklausomai nuo ligos per parą penicilino skiriama nuo 250 tūkst. iki 60 mln. vienetų.

„Jei atsparumo antibiotikams banga mus įveiks, negalėsime atlikti organų transplantacijų, keisti klubo sąnario, atlikti piktybinių auglių chemoterapijos, intensyvios neišnešiotų kūdikių terapijos ir kitų medicininių procedūrų. Stebėjimo duomenys rodo, kad atsparumas antimikrobiniams vaistams tampa vis didesne Europos ligoninių ir bendruomenių problema“, – sakė R.Liausėdienė.

Savigyda pavojinga

O Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovo profesoriaus Algimanto Raugalės nuomone, antibiotikų vartojimas Lietuvoje nėra tokia didžiulė problema, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur antibiotikai vartojami be jokio saiko.

„Aš džiaugiuosi, kad mūsų mamos yra gana sąmoningos ir gydydamos vaikus kur kas dažniau pageidauja natūralių priemonių, o ne antibiotikų. Be to, labai gerai, kad antibiotikai pas mus parduodami tik pateikus gydytojo išrašytą receptą ir tai drausmina žmones“, – sakė prof. A.Raugalė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno medicinos akademijos prof. habil. dr. Eduardo Tarasevičiaus teigimui, kai kurie žmonės antibiotikų nesunkiai įsigyja iš nelegalių vaistų prekeivių turgavietėse ir bando savarankiškai gydytis.

„Kaip vaistininkas ir kaip vaistų chemijos mokslininkas galiu tvirtai teigti, kad tokia savigyda antibiotikais dažnai būna nesėkminga ir netgi pavojinga. Antibiotikus gali paskirti tik gydytojas esant rimtai ligai ir juos būtina vartoti tiksliai nurodytą laiką nurodytomis dozėmis, nes ne laiku nutraukus jų vartojimą liga gali pasikartoti“, – teigė prof. E.Tarasevičius.

Anot profesoriaus, šiuo metu gydymo praktikoje vartojama kelios dešimtys antibiotikų. Visi jie turi skirtingą struktūrą, nes išskirti iš skirtingų bakterijų ir grybelių kultūrų. Kiti antibiotikai gaunami cheminės sintezės arba pusiau sintetiniu būdu. Visi antibiotikai suskirstyti į keletą pogrupių, priklausomai nuo jų struktūros: penicilinai, cefalosporinai, aminoglikozidai, tetraciklinai, makrolidai, linkozamidai, amfenikoliai, glikopeptidai ir kt.

Vieni iš šių antibiotikų slopina ligas sukeliančių mikrobų augimą ir dauginimąsi, kiti naikina ligas sukeliančius mikrobus. Vieni veikia tik tam tikras bakterijų rūšis, o kiti pasižymi plačiu veikimo spektru, t. y. veikia daug daugiau ligų sukėlėjų. Taigi gydytojas, žinodamas ligos sukėlėją, gali paskirti tinkamiausią antibiotiką.

Svarbu laikytis taisyklių

„Labai svarbu paskirtus antibiotikus tinkamai vartoti. Maistas trukdo antibiotikams greitai rezorbuotis iš virškinimo trakto, todėl juos reikia vartoti prieš valgį arba tarp valgymų. Kai kurie antibiotikai stipriau dirgina organizmo audinius, tad juos tikslinga vartoti valgant arba tuoj pavalgius (tetraciklinų grupės antibiotikai). Kai kurių makrolidų (pvz., eritromicino) ir kitų rūgštims neatsparių antibiotikų nepatartina užgerti vaisių ar uogų sultimis“, – aiškino prof.E.Tarasevičius.

Pasak jo, ilgesnį laiką vartojant antibiotikus, ypač plataus veikimo spektro, gali būti sunaikinami ne tik ligą sukeliantys, bet ir organizmui naudingi mikrobai. Tuo atveju vaistininkai galėtų patarti, kaip atkurti naudingos žarnyno floros veiklą.

Be to, gydantis antibiotikais negalima gerti jokių alkoholinių gėrimų, nes alkoholis skatina daugelio antibiotikų irimą skrandyje, mažina organizmo atsparumą. Jei vartojant antibiotikus ligonis pajunta nepageidaujamų reakcijų (pvz., jam išberia odą), būtina pranešti gydančiam gydytojui, kad laiku būtų nutrauktas neigiamas šio antibiotiko poveikis.

Kaip vartoti antibiotikus

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

• Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų.

• Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis ir gripu, esant šaltkrėčiui (antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmų).

• Reguliariai plaukite rankas, ypač po čiaudulio ar kosulio, taip pat prieš arba po kontakto su sergančiaisiais.

• Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo nurodymus, o ne likučius arba antibiotikus, parduodamus be recepto.

• Paklauskite vaistininko, kaip sunaikinti antibiotikų likučius.

• Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui (kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju).

Aušra Pocienė
Nuotrauka: inmagine.com

2010 12 06

 

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną