Anglai vėl perka naminę duoną

Anglai vėl perka naminę duoną

Ekonominė krizė nėra tokia baisi, kaip iš pradžių atrodė. Nors šalutinių poveikių yra daug, tačiau kai kurie iš jų vis dėlto yra pozityvus. Prekybos centrų „apsėstoje“ Jungtinėje Karalystėje, kur paskutinius dešimt metų šviežios duonos buvo galima nusipirkti tik aukšto lygio restoranuose, vėl pradeda dygti duoninės.

Iš kultūrinės pusės tai yra milžiniškas pasikeitimas, nes dar 1960-aisiais atsiradę prekybos centrai ne tik sužlugdė verslą mėsininkams, mažiems prekybininkams, bet ir duonos kepėjams. Viskas labai paprastai paaiškinama: dėl sunkios ekonominės situacijos britai pradėjo taupyti pinigus bei galvoti, ką perka. Jiems nebeužtenka prastos duonos, nes duona yra britų mitybos pagrindas. Tad pradėjo dairytis į visas puses, kur būtų galima įsigyti normalios, ne masiškai kepamos kokybiškos ir gardžios duonos. Dėl šio poreikio rinkoje susidarė niša, kurią pradėjo pildyti „šeimyninės“ duonos kepyklos.

Mažų įmonių, prekiavusių maisto produktais, užsidarymas buvo tiesiogiai susijęs su prekybos centrų išplitimu. Dauguma anglų pradėjo atsisakinėti pieno, kuris buvo pristatomas iki jų namų durų, nes į prekybos centrus nuvažiuoti ir apsipirkti buvo ne tik pigiau, bet ir vienu šūviu buvo įmanoma nušauti daugybę zuikių. Taip pat buvo atsisakyta ir duonos, kuri buvo pristatoma iš kepyklos tiesiai prie namų durų. Kokybiško kepalo anksti ryte nebeužteko, reikėjo, kad produktas būtų ir pigus. Nei pienininkai, nei kepyklėlės nebegalėjo konkuruoti su masiškai siūlomais produktais, kurie buvo daug pigesni. Mažmeninės įmonės pradėjo viena po kitos užsidarinėti. Prekybos centrų valdytojai tuo metu trynė rankas ir džiaugėsi: duona ir pienas prekybos centrams yra nuostolingi produktai, bet protingi vadybininkai žinojo, kad į beprotiškai didelį prekybos centrą įviliotas klientas pirks daugiau nei duoną ar pieną. Niekas, atrodo, tuo metu nesusimąstė, kad vienu metu nusipirkti šešis litrus pieno nors ir pigiau, bet visai neekonomiška, juk didžioji dalis pieno buvo paprasčiausiai nesuvartojama dėl neilgo jo tinkamumo varoti termino!

Šiuo metu situacija keičiasi, žmonės vengia eiti į prekybos centrus, kad neprisipirktų nereikalingų ar nebūtinų produktų. Jie traukia į mažas specializuotas krautuvėles, kur nusiperka tik tą produktą, kuris tikrai reikalingas. Tuo tarpu kepyklėlės labai stengiasi suburti kuo didesnį pirkėjų ratą: perka tik aukštos kokybės miltus iš gerą reputaciją turinčių ūkininkų, besirūpinančių savo produkto kokybe. Nors mažose kepyklėlėse duonos kainos truputį didesnės, klientai žino, kad pirkdami duoną kepykloje jie neprisipirks visai nebūtinų saldainių ar traškučių. Sugrįžimas prie decentralizuotos prekybos, esant tokiai ekonominei situacijai, naudingas ir klientams, ir mažiems prekybininkams. Šiuo atžvilgiu nukenčia tik viena šalis – prekybos centrai.

Šiuo metu nusipirkti geros kokybės duonos kepalą Jungtinėje Karalystėje jau nebe problema. Centrinėse miesto gatvėse ir turguose kepėjai pristato vis daugiau nuostabių duonos produktų. Šis verslo segmentas išaugo dėl labai paprastos, bet pagrįstos priežasties – gyventojų noro ir vėl valgyti sveiką bei kokybišką duoną. Kokybiškos duonos rinka tiesiog klesti. Tai reiškia, kad geras, puikiai žinomas produktas sugrįžta ant britų stalų. Greitu metu reikėtų tikėtis ir mėsininkų bei kitų smulkių verslininkų sugrįžimo į Jungtinės Karalystės maisto rinką.

Parengė Skirmantė Gough
Šaltiniai: www.bbc.co.uk/food; www.bakeryinfo.co.uk
Nuotraukos: www.nationalparks.gov.uk
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną