Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

20 bulvių kasdien

2010-10-18
Paskelbk savo straipsnį

Bulvė - dažnai ant mūsų stalo atsidurianti daržovė, tačiau ne vienam atrodo, kad bulvių patiekalai prisideda prie svorio didėjimo. Šį mitą nusprendė paneigti amerikietis Chris Voight iš Vašingtono valstijos (2-a pagal užauginamų bulvių kiekį valstija JAV) , kuris paskelbė bulvių dietos pradžią. Vyras pasiryžo valgyti bulvinius patiekalus ištisus du mėnesius. Chrisas siekia taisyti prastą šios daržovės reputaciją amerikiečių akyse.

Chrisas valgo bulvių patiekalus be padažų ir garnyro. Visą dienos kalorijų normą (2000 kalorijų) jis planuoja gauti vien iš bulvių (20 bulvių kasdien), kurias gamins įvairiais būdais. Nors Chriso šeima ir susidomėjo bulvių dieta, šeimos nariai nesiruošia prie jo prisijungti. Mitybos ekspertai teigia, kad bulvių dieta nėra subalansuota, tačiau per 60 dienų laikotarpį ji nepakenks, kadangi bulvėse yra daug maistinių medžiagų: baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų.

Jei Chrisui pavyktų numesti svorio laikantis bulvių dietos, tai bus įrodymas, kad bulvė – naudinga daržovė, o nereikalingi kilogramai - begalinio apetito ir neteisingo bulvių paruošimo būdo pasekmė.

Naudinga daržovė

Bulvėse yra vitamino C, B grupės vitaminų (B1, B2, B5, B6), vitamino K, PP ir karotino - provitamino A. Pastarojo yra daugiau gelsvose nei baltose bulvėse. Bulvės pasižymi dideliu kalio kiekiu, kurio beveik dvigubai daugiau nei kitose daržovėse ar vaisiuose. Taip pat nemažai kalcio, fosforo, yra ir jodo, magnio, natrio, geležies, cinko ir kitų mikroelementų.

Daugiausia naudingų medžiagų bulvėse susikaupia viršutiniame sluoksnyje, tad nuskutus lupenas jos pašalinamos. Geriausia bulves virti ar kepti neskustas. Reikėtų rinktis šviežias, o ne pernykštes ir pažaliavusias, kadangi jose yra nuodo solanino, kuris gali sukelti galvos skausmus, pykinimą, viduriavimą, sulėtinti psichines reakcijas.

Kaip Europoje prigijo bulvė?

Bulvė – daržovė, be kurios lietuviai neįsivaizduoja savo raciono. Apie ją sklinda legendos ir pasakojimai. Kiekviena tauta šią daržovę į savo virtuvę įsileido skirtingai.

Rusijoje apie bulvę buvo kalbama neigiamai: sakoma, kad pirmas bulvių krūmelis išaugo ant mitinio caro Mamerso dukters kapo, kuri buvo paleistuvė... Taigi, pagal sentikių prietarus, bulvių valgyti ne tik buvo nepatartina, bet ir negalima. Laikui bėgant, Rusijoje nelaimę nešančios bulvės tapo didžiausia dovana ir populiariausia daržove.

Ispanai XVI a. manė, kad nuo šios daržovės galima užsikrėsti raupais, o štai Vokietijoje priešingai – po šalį niokojančio Trisdešimtmečio karo ir bado Fridrichas Vilhelmas I paskelbė bulvių auginimą visos tautos pareiga.

Prancūzams bulvės buvo žinomos jau XVII a. pradžioje, tačiau jie ilgai nenorėjo jų įsileisti į savo virtuvę: mat ši daržovė buvo skirta tiems, kurie „neturi skonio“. Prie šios daržovės prancūzus pripratino garsus Paryžiaus vaistininkas Antuanas Ogiustas Parmantjė. Jis bulves išpopuliarino gudrumu: turtingiausiems Paryžiaus žmonėms vaistininkas patiekė pietus, kurių visi patiekalai buvo pagaminti iš bulvių. Šios daržovės skonis paliko didelį įspūdį – kitą pavasarį bulves pasodino daugybė prancūzų.

Į Lietuvą bulvės, kurioms mūsų klimatas puikiai tinka, atkeliavo XVIII a., Augusto III laikais. Tuomet bulves pradėjo sodinti ir turtingieji, ir valstiečiai. Šis keistas augalas, kuriuo karalius susižavėjo iš karto, buvo atvežtas iš užjūrio.

Šiandien bulvės yra mėgiamos visų Europos tautų gyventojų, noriai valgomos visais metų laikais, iš jų ruošiami patys įvairiausi valgiai.

Airiai – bulvių mėgėjai (svetur)>>

Elena Germanovič
Nuotraukos: inmagine.com
MENIU.LT informacija

2010 10 18