Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

120 metų „Borjomi“: nuo legendinio atradimo iki mūsų dienų ir tolimosios ateities

2010-10-21
Paskelbk savo straipsnį

120 metų „Borjomi“: nuo legendinio atradimo iki mūsų dienų ir tolimosios ateities

Pirmasis J. Gagarino prašymas žemėje – stiklinė „Borjomi“

Įdomu kokie pirmieji poreikiai užvaldo kosmonautus, pasiekus žemę? Turbūt kiekvienam skirtingi, bet pirmojo į kosmosą pakilusio žmogaus prašymas tapo įsimintinu komplimentu „Borjomi“. Po pirmojo skrydžio į kosmosą į žemę grįžęs kosmonautas Jurijus Gagarinas pirmiausiai ko paprašė, tai atsigerti „Borjomi“ mineralinio vandens. Būtent tokį kosmonauto prašymą prisimena profesorius V. Volovičius, kuris buvo atsakingas už šios operacijos medicininį aprūpinimą.

Patikrintas receptas nuo pagirių

Kiekvienas galėtų pateikti savo receptą nuo pagirių. Vieniems jėgas atgauti padeda stiklinė kefyro, kitiems – įvairios sriubos ir pan. Tačiau, ar žinote, kad charizmatiškoji rusų kino žvaigždė Vladimiras Vysockis, kai nevartojo alkoholio, gėrė „Borjomi“? Įdomu kodėl? Atsakymas slypi „Bojomi“ vulkaninės kilmės mineralų sudėtyje, kuri turi organizmo valymo savybių. Jos ir padeda atstatyti sutrikusią organizmo pusiausvyrą bei teigiamai veikti jį pagirių metu.

Vienintelė gruziniška spalva pasaulyje

Pasirodo, pasaulis tas pačias spalvas suvokia visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, balta mums simbolizuoja tyrumą, nekaltumą, tačiau Indijoje šią prasmę perteikia tik raudona, o Kinijoje balta iš viso yra gedulo spalva. Dar daugiau, nors pasaulis vienbalsiai žalią sieja su natūralumu ir gyvybe, tačiau japonams ji yra tiesiog modernumo simbolis, o Indonezijoje netgi draudžiama spalva. Atrodytų, jog siekiant išlaikyti vienintelę norimą spalvos prasmę, lieka tik sukurti naują. Būtent taip padarė gruzinai, kurie turi unikalios „Georgian green“ („Gruziniška žalia“) spalvos patentą. Įdomu, kaip ji atrodo? Žvilgtelkite į stiklinį „Borjomi“ buteliuką.

A. Tarkovskio „ateities“ mineralinis vanduo

Vieno garsiausių rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio fantastinės dramos „Soliaris“, filmavimo aikštelėje kilo žymusis ginčas dėl „ateities“ mineralinio vandens. Veiksmas vyksta tolimoje ateityje, tad filmuojant konferencijos sceną, kūrybinė grupė pasiūlė taip išdėstyti ant stalų stovinčius „Borjomi“ butelius, kad į kadrą nepatektų jų etiketės. Tačiau A. Tarkovskis buvo neperkalbamas ir užsispyrė palikti „Borjomi“ taip, kad etiketės būtų matomos. Esminis režisieriaus sprendimo argumentas – šis mineralinis vanduo bus lygiai taip pat geriamas ir tolimiausioje ateityje.

Geizeriai ir mineralinis vanduo: ką bendro jie turi?

Įspūdingi vandens stulpai, prasiveržiantys iš gelmių į orą yra fenomenalus ir susižavėjimą keliantis reiškinys. Sakysite, ką bendro visa tai turi su geriamuoju vandeniu? Kaip ir geizeriai, „Borjomi“ į žemės paviršių išsiveržia pats, tačiau dėka skirtingų veiksnių. Gi liai žemėje veikiamas aukšto slėgio bei temperatūros, kur natūraliai prisisotina mineralinių medžiagų ir gamtinės angliarūgštės, jis savaime kyla į žemės paviršių. Dar daugiau, „Borjomi“ išsiveržia šiltas, tik skirtingai nei karštųjų geizerių, šio mineralinio vandens temperatūra yra 38C-41C.

Elnio atrasti šaltiniai

„Borjomi“ šaltiniai buvo atrasti atsitiktinumo dėka. Pasakojama, kad medžioklės metu, buvo pašautas jaunas elnias. Vejantis jį, kareiviai staiga sustojo apstulbinti neįtikėtino reginio: elnias įšoko į vandens šaltinį ir kitame krante iš jo iššoko sveikutėlis. Stebuklingo įvykio apakinti kariai suskubo papasakoti apie reginį savo vadui. Nuo to laiko, žinia apie gydomuosius šaltinius ėmė sparčiai sklisti, o elnias tapo Gruzijos kalnuose trykštančio vandens švaros ir gydymo simboliu. Elnio siluetas iki šiol puošia „Borjomi“ mineralinio vandens buteliuką.

Pirmasis mineralinio vandens etalonas

Prisiminimai apie deficitinės sovietmečio prekės ir kilometrinės eilės prie parduotuvių dabar sukelia šypseną. Tais laikais, kaip ir bananai ar geresnis konjakas, viena geidžiamiausių deficitinių prekių buvo ir „Borjomi“. Ne be reikalo itin vertintas ir išimtinai „per pažintis“ gaunamas mineralinis vanduo tapo mineralinio vandens etalonu Sovietų Sąjungoje. Ruošiant pirmuosius šalies reglamentus mineraliniam vandeniui, jie buvo parengti remiantis „Borjomi“, kaip vieninteliu pavyzdžiu kokybei.

Moterys naudoja „Borjomi“ ne tik troškuliui malšinti

Mineralinis vanduo gali būti naudojamas ne tik troškuliui malšinti, bet ir natūralioms grožio procedūroms atlikti. Sveikatingumo savybėmis garsėjantis „Borjomi“ mineralinis vanduo nuo seniausių laikų daugelyje SPA centrų naudojamas įvairioms mineralinių vonių bei veido odos priežiūros procedūroms. Paprastas ir natūralus būdas puoselėti grožį išliko populiarus moterų tarpe ir iki šiol.

Krizė, padėjusi atrasti Europą

Siekdama didinti politinį spaudimą Gruzijai, 2006 metais Rusija panaudojo ir ekonominį – paskelbė embargą gruziniškiems vynams ir vandeniui. Skaudžiausiai tai turėjo atsiliepti „Borjomi“, kuris į Rusiją eksportavo apie 65% produkcijos. Paradoksalu, tačiau embargo metu šio mineralinio vandens vartojimas kaip tik padidėjo Europoje, ypač, Baltijos šalyse. Atsižvelgiant į tai, „Borjomi“ gamintojai persiorientavo į Vakarų rinką ir Lietuvoje įkūrė pirmąją Europoje „Borjomi“ atstovybę.

120 metų nekintantis vanduo

 

Ar žinote, kad esminės gero mineralinio vandens savybės yra nekintanti kokybė ir skonis, nepriklausomai nuo to, kokiais kiekiais ir kiek laiko jis yra gaminamas? Nors „Borjomi“ mineraliniam vandeniui šiemet sukanka 120 metų, tačiau reguliariai atliekamais tyrimais įrodyta, kad per tiek laiko jis išlaikė visas savo savybės, tad dabartinis „ Borjomi“ mineralinis vanduo yra identiškas vandeniui, kuris pirmą kartą gamykloje išpilstytas XIX a. pabaigoje.