 |
|
|
Užgavėnės |
|
| Kasmet tarp vasario penktosios ir kovo šeštosios, priklausomai nuo to, kada buvo Velykos ir kada baigėsi mėsėdis, švenčiama linksma ir triukšminga Užgavėnių diena. |
|
|
|
|
Kaip išsikepti skanų, minkštą ir sultingą kalakutą? |
|
| Renkantis kalakutą, reikia žinoti, kad patelių mėsa yra minkštesnė ir švelnesnė nei patinų. |
|
|
|
|
Lietuvininkų Šventųjų Kalėdų varškės kukuliukai aguonų grietinės padaže |
|
| Senovėje Klaipėdos krašte jaunimas kukuliukus turėdavo imti užsimerkę arba užsirišę akis, nes pagal kukuliukų porinį arba neporinį skaičių burdavo, kas kitais metais ves arba ištekės. |
|
|
|
|
Lietuvos aukštosios kulinarijos krizė (III dalis) |
|
| Kaimiškosios virtuvės bulvių patiekalais garbius svečius, užsienio turistus reikėtų vaišinti labai atsargiai. |
|
|
|
|
Lietuvos aukštosios kulinarijos krizė
(II dalis) |
|
| Susipažinęs su poetiškais valgiaraščiais ir juose siūlomais valgiais, supratau, ką slepia kurioziški patiekalų pavadinimai blogą virtuvę, kulinarinio profesionalumo stoką, valgių gamybos stagnaciją ir virėjų nemokšiškumą. |
|
|
|
|
Lietuvos aukštosios kulinarijos krizė (I dalis) |
|
| Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų, nes aukštesnės klasės restoranuose tiekiami taip vadinamos europietiškos virtuvės patiekalai. |
|
|
|
|
Fast food greita mityba ar lėta mirtis? |
|
| Švedų mokslininkai ištyrė, kad bulvių čipsai, taip vadinamos bulvės fri ir hamburgeriai turi savyje tokį didelį kiekį kancerogenų, kad šių valgių mėgėjai ir garbintojai yra tiesiog pasmerkti įvairiems onkologiniams arba geriausiu atveju nerviniams sutrikimams. |
|
|
|
|
Kas yra Kijevo kotletas? |
|
| Visose Lietuvos maitinimo įmonėse gaminami taip vadinami Kijevo kotletai iš vištienos. Deja, jie mažai ką bendro turi su tikruoju Kijevo kotletu. |
|
|
|
|
Sovietizmai ir galvoje, ir ant stalo |
|
| Sovietinė santvarka daugelio lietuvių sąmonėje įdiegė iškreiptą gastronominę estetiką. |
|
|
|
|
Ar bus Lietuvoje marmurinės mėsos? |
|
| Prieš 140 metų Japonija pasauliui padovanojo marmurinę jautienos mėsą, kuri šiandien yra labiausiai vertinama, aukštinama ir reklamuojama. Buliukai (ne telyčios) yra auginami ypatingomis sąlygomis ir maitinami pagal specialiai sudarytą šėrimo dietą. |
|
|
|
|
Vegetariškas maistas turi būti ir gardus, ir kvapnus |
|
| Palangoje jau yra, kur mėgautis gurmaniškais patiekalais ir vegetarams, ir damoms, kurioms ypač svarbu liekna talija, ir net vaikeliams, kuriems būtina sveika mityba. |
|
|
|
|
Valgomųjų ledų atsiradimo istorija Lietuvos kulinarijoje |
|
| Iki mūsų dienų išlikusiose kinų sieninėse freskose, taip pat rašytiniuose šaltiniuose, poezijoje randama, kad kinų virėjai ledus gamino daugiau nei prieš 3000 metų. |
|
|
|
|
Alaus istorija ir gydomosios savybės |
|
| Šiandien restoranų verslo vadybininkai mažai galvoja, kaip būtų galima didinti alaus apyvartą, kadangi alus turi nemažą paklausą. |
|
|
|
|
Ką vasarą valgysime: kebabus, šašlykus ar šišlikus? |
|
| Kaukaziečiai šašlykų niekada nekepė ir nekepa |
|
|
|
|
Lietuvoje starkos karas jau vyksta |
|
| Iš spaudos žinome koks vyko karas Lenkijoje dėl 31 degtinės gamyklų privatizavimo. |
|
|
|
|
Keli Lietuvos degtinės istorijos štrichai (I - straipsnis) |
|
| Prieš pradedant skaityti šį rašinį apie senovės Lietuvos svaigiuosius gėrimus, įsipilkite į įkaitintą storasienę mažulytę taurelę šlakelį pašildyto iki 50 laipsnių tikro naminio krupniko... |
|
|
|
|
Keli Lietuvos degtinės istorijos štrichai (II - straipsnis) |
|
| Lietuviai vieninteliai pasaulyje visi moka varyti degtinę |
|
|
|
|
Karališkasis kiškis |
|
| Šis nuostabus receptas pasaulį išvydo 1898 metais, lapkričio 29 dieną, kai Prancūzijos senatorius Kuto (Couteaux) laikraštyje Le Temps buvo paskelbta išsami ataskaita apie tai, kaip jis ieškojo idelaus kiškienos patiekalo gamybos recepto. |
|
|
|
|
Lašiniai - ateities produktas |
|
| Sensacingi mokslo duomenys apie teigiamą lašinių poveikį žmogaus |
|
|
|
|
Kaip teisingai pateikti svaigiuosius gėrimus |
|
| Svaigiųjų gėrimų pateikimo temperatūra ir kiekiai (lentelė). |
|
|
|
|
Kas yra baro gėrimai? |
|
| Tarptautinė barmenų asociacija IBA (JAV) iki 1999 metų yra įregistravusi 35 baro gėrimų grupes. Išnagrinėjęs šias paskelbtas grupes, nustačiau, kad IBA įregistruotos grupės nėra objektyviu moksliniu pagrindu sudaryta klasifikacija. |
|
|
|
|
Girą gerti sveika arba, kuo malšinti troškulį karštą vasarą? |
|
| Giros gydomąsias savybės žinojo jau gilioje senovėje. Mūsų probočiai gira ir troškulį malšindavo, ir gydydavosi, net prieš mūšius su priešais girą gerdavo tam, kad stipresniais ir žvalesniais būti. Stebuklingąsias giros ypatybes Lietuvos karių gydymui ir profilaktikai naudojo senovės žyniai, - gira praplautos žaizdos greičiau gydavo, o geriant girą, greičiau suaugdavo lūžę kaulai, pagerėdavo inkstų veikla. |
|
|
|
|
Ar moka lietuviai gerti arbatą? |
|
| Atsakymas būtų keistokas žiūrint kokią. Jei čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, mėtų, laukinių aviečių ar serbentų lapelių arbatą - tai mėgsta ir moka |
|
|
|
|
Lietuviai pieno produktų gaminti nebemoka |
|
| Pasižvalgius Lietuvos parduotuvėse atrodo, kad lyg ir daug yra pieno produktų, bet, iš tiesų, tai tik vizualinė apgaulė. Lietuvos pienininkai šiandien negali prilygti nei Europos, net ir Rusijos pienininkams, kurie nors ir neturi tokios senos patirties, kaip lietuviai, bet pieno produktų asortimentas Maskvoje ar Peterburge yra kelis kartus didesnis, nei Lietuvoje. |
|
|
|
|
Perspektyvus verslas elnininkystė |
|
| Bibliojoje rašoma, kad Saliamono rūmų virtuvei vienai dienai būdavo patiekiama 30 saikų miltų, 3 dvidešimtys saikų stambiai maltų manų, 10 riebių jaučių, 20 jaučių iš ganyklų, 100 avių, taip pat elnių, stirninų, dėmėtųjų elnių dar aibės riebių laukinių paukščių. Jei pradėtume Biblija ir išminčiumi Saliamonu, tai žvėriena mūsų dienomis turėtų užimti svarbią vietą mūsų maisto racione. |
|
|
|
|
Kalakutiena šiandieninis maisto produktas |
|
| Lietuvoje kalakutai buvo pradėti auginti net 1742 m. grafų Tiškevičių, vėliau baronų Ropų, grafų Oginskių, Pliaterių ir kitų didžiūnų dvaruose, t.y. daug anksčiau, nei daugelyje Europos šalių ir šimtmečiu anksčiau, nei Rusijoje. |
|
|
|
|
Senoviniai klaipėdietiški patiekalai |
|
| Prieš karą Klaipėda visoje Europoje garsėjo savo restoranais su vasaros ir žiemos sodais, kurių įrengimo pasižiūrėti restoranų verslo žmonės atvažiuodavo net iš viso pasaulio. |
|
|
|
|
Kada bus pradėta skirti paprikas nuo pipirų? |
|
| Lietuvoje nuo seniausių laikų naudojami juodieji pipirai (piper nigrum) - vaisiai, augantys ant Indijos vijoklinio krūmo, priklausančio pipirinių (piperaceae) augalų šeimai. |
|
|
|
|
Kas yra blynai, blyneliai ir sklindžiai? |
|
| Kad ir kaip nenorėtų sutikti kai kurie kalbininkai, iš tiesų nėra lietuviškesnio žodžio, kaip blynai. |
|
|
|
|
Svarbios žinios, norintiems išmanyti apie kulinariją (I dalis) |
|
| Stebina naujai besikuriančių maitinimo įmonių, maisto prekių parduotuvių su kulinariniais cechais, atskirų kulinarinių cechų savininkų nesuvokimas savo darbo specifikos, pasikliovimas virtuvinės įrangos pardavėjų patarimais. |
|
|
|
|
Svarbios žinios, norintiems išmanyti apie kulinariją (II dalis)
Apie maitinimo įmonių bėdas |
|
| Per 14 metų Lietuvoje įsisteigė per 3000 restoranų, kavinių ir barų (vien Vilniuje jų yra per 800). Ir nors maitinimo įmonės įrengtos labai prabangiai, matyti, kad kai kurie Lietuvos architektai ir dizaineriai nežino šiuolaikinių maisto ruošimo ir gamybos technologijų; restoranų lankytojų nūdienos aptarnavimo reikalavimų; kulinarų, barmenų ir padavėjų darbo specifikos, dažnai net darbo saugos ir higienos reikalavimų. |
|
|
|
|
Svarbios žinios, norintiems išmanyti apie kulinariją (III dalis)
Metodinis nurodymas |
|
| Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pakito ir maisto gamyba, technologija ir apskaita. Atsirado ne tik naujos įrangos, šiuolaikinių, tobulesnių indų ir instrumentų, bet ir daugybė naujų šviežių, šaldytų ir konservuotų maisto produktų, greitinančių, konservuojančių ir stabilizuojančių priedų, naujų iki šiol nežinotų padažų ir prieskonių. |
|
|
|
|
Bajoriška Šventų Kalėdų puota |
|
| Nuo seno Lietuvoje žinomi dvylika Kūčių valgių, kurie patiekiami ant šiaudų užtiestos baltosstaltiesės. Kūčių valgius valgydavo ir karaliaus rūmuose, ir vargšo samanotoje bakūžėje. |
|
|
|
|
Varnų lietuviai niekada nevalgė |
|
| Paskutinį penkmetį Lietuvą apėmė kažkoks pašėlęs kulinarijos analfabetų šišas mulkinti patiklius piliečius. Matyt, tai bus susiję su tuo, kad dalis lietuvių pradeda suprasti kas yra vulgarioji sovietinio visuomeninio maitinimo virtuvė, užgožusi taurią ir ypač turtingą lietuvišką virtuvę ir jau pradeda jungtis į Europos kulinarinio paveldo judėjimą. Tai daro aukštaičiai, dalelytė vilniečių. |
|
|
|
|
Kodėl Šventasis Laurynas Lietuvos virėjų negloboja (I dalis) |
|
| Ar tikrai nėra lietuviškų valgių?.. Istorikas A. Bumblauskas, būdamas geras istorikas, bet tuo pačiu nedaug išmanydamas kulinarijos istorijoje, kalbėdamas apie cepelinus, pasakė gryną teisybę, kad tai yra ne lietuviškas valgis. |
|
|
|
|
|
