|
Kuomet visame pasaulyje buvo renkami geriausi restoranai, Lietuvoje trečiadienį, išrinktas Atsakingiausias Lietuvos restoranas. Juo tapo restoranų grupė Fortas su restoranu „Terrazza“. Atsakingiausias Lietuvos restoranas 2013 išrinktas už didžiausią pažangą, skaidrumą bei sąžiningą požiūrį į klientą.
Skaityti daugiau »
|
|
Jau trečius metus iš eilės visame pasaulyje auga vietinės, sezoninės, ūkininkų produkcijos populiarumas. Tiek geriausių pasaulio restoranų meniu, tiek ir namų virtuvėje. Lietuvos šefai taip pat neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir pateikia idėjų, kaip iš sezoninių, lietuviškų produktų sukurti prabangius, savo kokybės ir kūrybingo sprendimo prasme, pietus.
Skaityti daugiau »
|
|
Per pastaruosius metus pasaulinis viešojo maitinimo sektorius sparčiai persiorientuoja į vietinę produkciją, sezoninę virtuvę bei į daugiau maistinių medžiagų turinčias porcijas. Beveik 100 įvairių Lietuvos restoranų, kavinių atstovų, iš daugiau nei 50 maitinimo įstaigų, balandžio 30 d. Vilniuje pirmą kartą susirinks tam, kad išmoktų prisitaikyti prie kylančių vartotojų poreikių - sveikesnio maisto ir skaidresnio bei atsakingesnio požiūrio į viešojo maitinimo...
Skaityti daugiau »
|
|
Balandžio 30 d. Vilniuje restoranų vadovai ir virtuvės šefai kviečiami sužinoti aktualiausias restoranų verslo tendencijas, restoranų lankytojų lūkesčius, atrasti bendradarbiavimo galimybes su Lietuvos ūkininkais, gauti aktualios informacijos apie restoranuose naudojamas žaliavas, chemines valymo priemones ir kt.
Skaityti daugiau »
|
|
Meniu.lt kartu su gyvūnų prieglauda „Lesė“ inicijuoja paramos beglobiams gyvūnams projektą „Viena vakarienė restorane = 30 vakarienių šuniukui prieglaudoje“, prie kurio kviečiame prisijungti draugiškus augintiniams restoranus ir kavines bei LARTA (Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklas) narius bei ketinančius jais tapti.
Skaityti daugiau »
|
|
Įvairiose pasaulio šalyse skiriasi politika dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) prieinamumo rinkoje – nuo paties liberaliausio iki griežčiausio modelio. Amerikoje be vargo plinta didžiausios jų plantacijos, o Europa kol kas į šią plėtrą žiūri atsargiau. Lietuva nevengia draudimų, tačiau jos pozicija neaiški. Apie tai – diskusija su žaliųjų judėjimo atstovu Andrejumi Gaidamavičiumi ir susivienijimo Žali.lt koordinatore Virginija Vingriene.
Skaityti daugiau »
|
|
Planuojant Europos žuvininkystės sektoriaus ateitį pirmą kartą atsižvelgta į gamtosaugininkų siekį išsaugoti žuvų išteklius – pritarimą balsavimu šią savaitę išreiškė didžioji dauguma Europos Parlamento narių. Tai leidžia tikėtis, kad ir kitos Europos Sąjungos institucijos atsižvelgs į būtinybę nutraukti žuvų išteklių pereikvojimą ir jau šiais metais bus patvirtinta iš esmės reformuota, žuvų išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą užtikrinanti...
Skaityti daugiau »
|
|
Šis straipsnis apie tai, kad mes susėdę prie šventinio (ar tiesiog gausiai nukrauto) stalo su savo artimaisiais ir dalindamiesi šiluma, tuo pačiu metu netiesiogiai prisidedame prie savo planetos niokojimo ir prie to, kad kitų šventinis (ar net kasdienis) stalas būtų tuščias. Tai istorija, kurios jus neišgirsite kiekvieną dieną rėkiant jums iš plačiųjų televizorių ekranų ar nepamatysite internetinių svetainių antraštėse. Tai istorija, kuri visada lieka paraštėse,...
Skaityti daugiau »
|
|
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais prekiaujama Lietuvoje, kaip vykdoma jų kontrolė, kokie teisės aktai juos reglamentuoja, ar parduotuvėse genetiškai modifikuoti maisto produktai turi būti išdėlioti atskirose lentynose, kaip jie ženklinami ir kt.
Skaityti daugiau »
|
|
Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą? Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės. GMO stebėseną Lietuvoje vykdančios institucijos...
Skaityti daugiau »
|
|
Rugsėjis - Carlson Rezidor Hotel Group viešbučių tinkle - Veiklos mėnuo. Baltijos šalyse veikiantys Radisson Blu ir Park Inn by Radisson viešbučiai šiais metais kartu su BalticMiles lojalumo programa organizavo labdaros rinkimą sunkiai besiverčiantiems žmonėms.
Skaityti daugiau »
|
|
Didžiuliai elektros energijos, vandens kiekiai, pakuočių ir maisto atliekos – restoranai tikrai nėra draugiškiausias aplinkai verslas. Tačiau, kaip ir visose srityse, viešojo maitinimo įstaigose „žaliavimo“ bumas nesvetimas. Nekalbant apie tariamus „natūralius“ produktus iš tiesų egzistuoja būdai, kaip restoraną paversti draugiškesniu aplinkai.
Skaityti daugiau »
|
|
Vilniuje, restorane „Terrazza“ pristatyta atsakingų restoranų iniciatyva, prie kurios prisijungusios viešojo maitinimo įstaigos be užuolankų pristato savo lankytojams, ką jie gauna lėkštėje užsisakydami patiekalą iš valgiaraščio.
Skaityti daugiau »
|
|
Pasinėrę į diskusijas apie sveiką, ekologišką maistą ar ieškodami netikėtų, gurmaniškų sprendimų, kuriais galėtume nustebinti mūsų kulinarinių ieškojimų vertintojus, dažnai žvalgomės per toli ir nepastebime, ką turime panosėje. Ir visai nesvarbu, kas tie vertintojai: artimieji prie šventinio stalo, ar restorano lankytojai, vertinantys naują meniu.
Skaityti daugiau »
|
|
Ketvirtadienį LR Seimo konferencijų salėje įvykusios spaudos konferencijos „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO“ buvo pranešta apie tai, jog nepaisant įspėjimų ir nuogąstavimų dėl genetiškai modifikuoti organizmų (GMO) saugumo, jie įsitvirtino Lietuvos maisto pramonėje.
Skaityti daugiau »
|
|
Tebesitęsia ekologinių produktų mada. Apie juos kalbama vis plačiau, o kartais ir gerokai gąsdinant paprastą vartotoją. Šiandien, kai apie ekologiškas daržoves kalbama daug ir dažnai, dažnas skuba į artimiausią turgų, kur moterytės prekiauja savo daržuose išaugintu derliumi. Ar įmanoma turguje atskirti ekologiškas daržoves nuo ekologiškų?
Skaityti daugiau »
|
|
Restoranų tinklas „Kinų rožė“ Vilniuje veikia jau daugiau nei 10 metų ir šiuo metu vienija 4 restoranus. Pirmasis restoranas „Kinų rožė“, atidarytas gan atokioje Vilniaus vietoje, užsitikrino savo klientų lojalumą laikydamasis aukštų kokybės standartų. Ilgainiui „Kinų rožė“ išplėtė savo tinklą iki 4 restoranų, kurie išsidėstę labai įvairiuose miesto taškuose, ir turi skirtingą patiekalų pasiūlą.
Skaityti daugiau »
|
|
„Užupio klasika“, įsikūrusi pačioje sostinės širdyje, Užupio gatvėje. „Aptarnavimas dėmesingas ir neįkyrus, maistas šviežias ir skanus, aplinka jauki ir estetiška, o kliento poreikiai yra pirmoje vietoje.“ – tai vienas iš kavinės lankytojų komentarų. „Užupio klasika“ atlikusi savo lankytojų apklausą, kokią informaciją jie norėtų gauti apie kavinėje patiekiamus patiekalus, iš kokių produktų norėtų, kad tie patiekalai būtų pagaminti, ryžosi...
Skaityti daugiau »
|
|
Vidurio Švedijoje, Panevėžio dydžio miestelyje Linčiopinge (Linköping) pradedamas statyti pirmasis taip vadinamas „miesčioniškas šiltnamis”. Tai yra specialių vertikalių, spiralinių šiltnamio konstrukcijų kompleksas daržininkystei miestuose. Šis projektas - Plantagon International kompanijos sumanymas ir viltis, kad žemdirbystė didžiuosiuose miestuose anksčiau ar vėliau taps visuotinai priimtina bei įprasta miestų infrastruktūros dalimi.
Skaityti daugiau »
|
|
Nauja mokslinė studija įspėja, jog pagrindiniuose kakavmedžių auginimo regionuose vakarų Afrikoje (Ganoje ir Dramblio kaulo krante) ūkininkams bus vis sunkiau išgauti normalų derlių. Manoma, kad problemos prasidės jau nuo 2030 m. Dėl galimų sunkumų kaltinama klimato kaita, mat prognozuojama, jog vidutinė metinė temperatūra apie 2030 m. gali kilti vienu laipsniu pagal Celsijų, o iki 2050 m. net dviem laipsniais pagal Celsijų. Tokie temperatūros pokyčiai daugelį vietų,...
Skaityti daugiau »
|
|
Nuo 2012 metų startavo Meniu.lt ir VšĮ „Kultūros idėjų instituto“, žinomo, kaip ekologiškos kultūros gido „Ozonas“ leidėjas, inicijuotas socialiai atsakingo verslo skatinimo projektas, Lietuvos restoranuose ir kavinėse. Projekto tikslas – sukurti socialiai atsakingų maitintojų tinklą, kurie vykdydami veiklą ypatingą dėmesį skirtų išteklių tausojimui ir aplinkos apsaugai. Kuriuose lankytojai gautų informaciją apie restorane/kavinėje naudojamus produktus, jų...
Skaityti daugiau »
|
|
Panašu, kad kai kurie restoranai pradeda keisti požiūrį į gurmanišką maistą. Gurmaniška - tai ne egzotiški produktai ir tuo labiau nebūtinai brangūs. Unikalios koncepcijos restoranas De Kas (Amsterdamas) yra įsikūręs šiltnamyje ir turi savo požiūrį į maistą.
Skaityti daugiau »
|
|
88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant nustatytą, tvarią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Trečdalis Europos žuvų rūšių išgaudytos tiek, kad vargu, ar jų ištekliai kada nors atsikurs. Kituose pasaulio vandenynuose ir jūrose situacija ne ką geresnė. Remiantis Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai...
Skaityti daugiau »
|
|
Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti, dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Nenuostabu, kad kasmet žuvies kaina kyla ir kils ateityje. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nesikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Todėl vieną dieną žuvis gali tapti prabangos produktu. Rinktis žuvį atsakingai...
Skaityti daugiau »
|
|
2011 metais Jungtinės Valstijos išliko pagrindinėmis augalininkystės biotechnologijų remėjomis, o genetiškai modifikuotų sėklų paplitimas pasaulyje išaugo dar 8 procentais, praneša Reuters. Praeitais metais tokių augalų sėklomis apsodinti maždaug 160 milijonų hektarų 29 šalyse. Nors į genetiškai modifikuotus augalus Europoje žiūrima prieštaringai, šešiose šalyse – Ispanijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje – praeitais metais...
Skaityti daugiau »
|