|
Visi norintys paragauti ir įvertinti kviečiami į „Reginos“ viešbučio restoraną.
Skaityti daugiau »
|
|
Vaisiai ir daržovės yra pagrindinis vitaminų, mineralų ir ląstelienos šaltinis. Tačiau vis dažniau kalbama ne vien apie augalinės kilmės produktų naudą, bet ir apie nitratais, sunkiaisiais metalais ar pesticidais užterštus vaisius ir daržoves, kurių naudojimas mityboje gali būti žalingas sveikatai. Kartu su bauginančiais faktais apie maisto produktų užterštumą iš lūpų į lūpas ar tiesiog visažiniame internete perduodamos ir stebuklingos valymo receptūros. Viena...
Skaityti daugiau »
|
|
Mokslinio tyrimo duomenimis sumažinus sėdėjimą iki 3 valandų per dieną, gyvenimo trukmė prailginama dviem metais.
Skaityti daugiau »
|
|
Rupūs miltai (dar vadinami rupiniais, visų grūdo dalių, pilno grūdo, viso grūdo) yra labai naudingas produktas ir ne tik dėl to, kad juose gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, bet ir dėl jų sudėtyje esančių naudingų maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų – šių medžiagų rupiuose miltuose yra žymiai daugiau nei baltuose miltuose.
Skaityti daugiau »
|
|
Kaip nepersivalgyti ar išvengti galvos skausmo naujametį rytą? Ruošdamiesi šventėms rūpinamės gausiu vaišių stalu, tačiau dažnai pamirštame saikingai ragauti šventinius patiekalus bei gėrimus. Likus vos keletui dienų iki Naujųjų metų, restorano „Vapiano Vilnius“ virtuvės vadovas Tomas Pipiras pateikia keletą svarbiausių taisyklių, kurios padės mėgautis šventinėmis vaišėmis, o skrandžio skausmai netrikdys geros nuotaikos.
Skaityti daugiau »
|
|
Šį trečiadienį menininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė bei virtuvės šefas Reinaldas Janonis surengė kulinarijos pamoką, kurioje supažindino su stevijos augalu. Šis, dar vadinamas medaus žole, augalas pasižymi tuo, kad yra net 200 kartų saldesnis už įprastą cukrų ir neturi kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas saugantiems kūno linijas ir sergantiems diabetu.
Skaityti daugiau »
|
|
Tyrimai apie ES gyventojų sveikatą ir jos pokyčius jau keli metai iš eilės pateikia neraminančią statistiką – lietuviai yra tarp mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių, o Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp ES gyventojų. Apie tai maisto saugos specialistai, medikai ir mokslininkai diskutavotarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“, skirtoje 10 metų Europos maisto saugos tarnybos ir bendrojo maisto...
Skaityti daugiau »
|
|
Žmonės, sergantys celiakija, turi vengti (arba labai riboti) duonos, sausainių, makaronų ir visų kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo turinčių sudedamųjų dalių, t.y. kurių sudėtyje yra kviečių, rugių, miežių, avižų, speltos, kamuto ar jų sukryžmintų atmainų ar iš jų kilusių sudedamųjų dalių. Būtent šiems žmonėms skirta speciali informacija maisto produktų ženklinimo etiketėse apie glitimo (dažnai literatūroje vadinamo glutenu ar gliutenu)...
Skaityti daugiau »
|
|
Norintiems gyventi sveikai mitybos specialistai pataria 5 kartus per dieną valgyti vaisius ir daržoves. Tokią dienos normą atstoja viena stiklinė natūralių namie spaustų sulčių.
Skaityti daugiau »
|
|
Kai pats vaisių, uogų ir daržovių sezonas, nepraleiskite progos papildyti organizmą vitaminų ir mineralų atsargomis. Puikus jų šaltinis – šviežiai spaustos savo darže ar sode išaugintų gėrybių sultys.
Skaityti daugiau »
|
|
Kad taisyklingai vartojamas medus, gali būti vaistas nuo daugelio ligų – niekam nebe paslaptis. Peršalus skubame pirkti medaus, įmantriems patiekalams naudojame medų, net odos ir plaukų priežiūrai, vertinantys natūralumą neapsieina be medaus. Tačiau daugumai tikriausiai teko girdėti ir tai, kad ne visada medus būna sąžiningai pagamintas. Kaip atskirti tikrą, gryną medų, nuo produktų, kurie ypatingai masinės gamybos metu, dažnai mėgstami maišyti su įvairiais priedais.
Skaityti daugiau »
|
|
Niekas negali nuginčyti, kad didelę įtaką mūsų savijautai, o taip pat žmonių vertinimui, daro kvapai. Kūno kvapui įtaką daro ne tik mūsų genai. Beje, svarbu ir tai ką valgome...
Skaityti daugiau »
|
|
Kieno sąskaita palaikomas malonus burnos kvapas ir akinantis baltumas? Atrodo kartais pamirštame, jog pagrindinis turtas ne Holivudo baltumo, o sveiki dantys. Mao Dzedungas, kaip ir kiti kinai, atsisakydavo valytis dantis, skalaudamas juos arbata ir nuolat kramtydamas arbatlapius. „Argi tigras kada gyvenime valėsi dantis?“ kartodavo Kinijos revoliucijos lyderis. Natūraliomis priemonėmis (randamomis bet kokioje virtuvėje) dezinfekuoti ir palaikyti malonų burnos kvapą galite ir Jūs.
Skaityti daugiau »
|
|
Ne vienas žmogus kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Ankstesniame straipsnyje esu rašęs, kad bene geriausia šią ir kitas širdies kraujagyslių ligas gydyti veganiška, mažai riebalų turinčia dieta. Tačiau tokios dietos ne visi sugeba laikytis. Tad šiandieną pateiksiu dar vieną būdą, kaip be vaistų sumažinti kraujo spaudimą.
Skaityti daugiau »
|
|
Jau senovės Egipte liaudies gydytojai mokėjo išvalyti virškinamąjį traktą – taip gydydavo daugelį ligų. Hipokrato laikais Antikinėje Graikijoje buvo žinomas tiesiosios žarnos valymas klizma. Nepaprastai populiarios buvo ir ne tokios invazinės priemonės – įvairios dietos ar badavimas, žolelių mišinių vartojimas.
Skaityti daugiau »
|
|
Vilniuje, restorane „Terrazza“ pristatyta atsakingų restoranų iniciatyva, prie kurios prisijungusios viešojo maitinimo įstaigos be užuolankų pristato savo lankytojams, ką jie gauna lėkštėje užsisakydami patiekalą iš valgiaraščio.
Skaityti daugiau »
|
|
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad daugėja mokslinių įrodymų, kad transriebalų, susidariusių iš dalies hidrinant aliejų, vartojimas neigiamai veikia daugelį širdies kraujagyslių rizikos faktorių ir didina koronarinės širdies ligos riziką.
Skaityti daugiau »
|
|
Kas nėra girdėjęs pasakymų „valo kraują“, „išvalo organizmą“, „pašalina užsigulėjusius šlakus“ ir pan.? Patirtimi dalijasi ne tik įvairių priemonių išbandę sveikuoliai, bet ir „valymo“ paslaugas teikiančių įstaigų pacientai.
Skaityti daugiau »
|
|
Pasinėrę į diskusijas apie sveiką, ekologišką maistą ar ieškodami netikėtų, gurmaniškų sprendimų, kuriais galėtume nustebinti mūsų kulinarinių ieškojimų vertintojus, dažnai žvalgomės per toli ir nepastebime, ką turime panosėje. Ir visai nesvarbu, kas tie vertintojai: artimieji prie šventinio stalo, ar restorano lankytojai, vertinantys naują meniu.
Skaityti daugiau »
|
|
Kiekvienais metais viso pasaulio šefai vardindami pagrindines restoranų tendencijas pabrėžia ypatingą dėmesį vaikų mitybai. Peržvelgus Lietuvos restoranų vaikiškus meniu peršasi išvada, jog Lietuvos šefai turi savo požiūrį į sveikatą. Tačiau yra Vilniuje vietų, kur vaikų meniu nerasite "bulvyčių fri" su dešrelėmis ir picos. California gourmet - mažiesiems gurmanams.
Skaityti daugiau »
|
|
Šaltuoju metų laiku organizmas stengiasi sukaupti kuo daugiau energijos, kad galėtų kovoti su šalčiu, todėl dauguma žiemą valgome daugiau kaloringo maisto – ir tai tampa problema.
Skaityti daugiau »
|
|
Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis druskos rūšimis.
Skaityti daugiau »
|
|
Pasak legendos Prancūzijos hercogo Rišeljė virtuvėje iš nusivylimo gimęs padažas, majonezas, šiandien vienas populiariausių pagardų ant lietuvių stalo. Prieš Velykas siūlome paeksperimentuoti. Šį kartą apie majonezo gamybą namuose.
Skaityti daugiau »
|
|
Rūgščių koncentraciją organizme nusako jo pH. Svarbiausia organizmui – subalansuotas kraujo pH). Jei organizme dėl įvairių priežasčių (netinkamas maistas, nesureguliuotas fizinis krūvis, stresas) pradeda kauptis rūgštis, organizmas, norėdamas ją neutralizuoti, pradeda iš kaulų ir kitų gyvybiškai svarbių organų imti šarminius mineralus – kalcį, magnį, kalį ir kt. Perteklinė rūgštis organizme taip pat yra atidedama į įvairius organus – riebalų forma....
Skaityti daugiau »
|
|
Druska yra būtina mūsų organizmui, tačiau per didelis jos kiekis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Didelis suvartojamos druskos kiekis gali padidinti kraujo spaudimą ir turėti įtakos širdies ligų išsivystymui. Ir atvirkščiai – valgant mažai druskos turintį maistą galima sumažinti kraujospūdį. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pradėjo Druskos vartojimo mažinimo skatinimo Lietuvoje projektą.
Skaityti daugiau »
|