Vyną importuojantys mūsų šalies verslininkai apmaudžiai stebi, kaip gurmanai trokštamo vyno sėkmingai nusiperka internetu ir parsisiunčia iš kitų šalių. Lietuvos virtualioje erdvėje vyno prekybai kelias užkirstas.
Lietuvos vyno importuotojai teigia, kad Alkoholio kontrolės įstatymas, draudžiantis Lietuvoje internetu prekiauti alkoholiniais gėrimais, stumia juos į nelygiavertę konkurencinę padėtį, palyginti su kitų šalių verslininkais.
„Toks draudimas – absurdiškas, nes Lietuva visai ES pademonstruoja sudaranti nevienodas konkurencines sąlygas verslininkams. Ne tik man, Lietuvos verslininkei, neparanku, kad vyno butelį jūs įsigysite iš Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Italijos prekiautojo, o ne iš manęs. Juk už prekę sumokėti pinigai liks toje šalyje, o ne mūsų valstybėje“, – sako Rasa Sužiedelienė, Vyno klubo direktorė ir Lietuvos someljė asociacijos narė.
„Tai – verslo suvaržymas“, – teigia vyno žinovas Edmundas Gataveckas, UAB „Darija“ generalinis direktorius.
Alkoholio prekybos liberalizavimui, leidžiant prekiauti internetu, priešinasi šalies Sveikatos apsaugos ministerija, kai kurios visuomeninės sveikatos organizacijos, taip pat ir Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT). Pagrindinis jų argumentas – prekiaujant internete būtų skatinamas alkoholio vartojimas.
VTAKT direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pabrėžia, kad tarnyba laikosi Lietuvoje galiojančių teisinių aktų.
„Matyt, šį klausimą kiekviena šalis sprendžia pagal joje susiklosčiusią padėtį. O Lietuvoje, kalbant apie alkoholio vartojimą, padėtis nepavydėtina“, – teigia p. Belian. Konkurencijos tarybos atstovai, paklausti, ar dabartinė padėtis nežeidžia Lietuvos vyno prekiautojų konkurencinių interesų, atsako trumpai drūtai: Alkoholio kontrolės įstatymas – viršesnis.
Neaiški ateitis
Verslininkai tvirtina, kad prekyba internetu yra saugi, galbūt net saugesnė už prekybą parduotuvėse, nes internete vartotojas privalo įvesti savo gimimo datą, taip prisiimdamas atsakomybę už pateiktus duomenis. Be to, reikia turėti sąskaitą banke ir naudotis internetinės bankininkystės paslaugomis.
„Tai – dviguba apsauga. O parduotuvėje alkoholio gali nupirkti suaugęs žmogus ir už kampo perduoti paaugliui“, – situaciją modeliuoja p. Sužiedelienė. Manoma, kad internetu vyną pirktų žmonės, kurie domisi šiais gėrimais ir neturi laiko važinėti po parduotuves. Pardavimų apimtys Lietuvoje nebūtų didelės, nes daugelis rimtų vyno žinovų daug keliauja ir atsigabena mėgstamo gėrimo iš kitų šalių.
„Tokie pirkimai nebūtų masiniai, galbūt netgi vienetiniai. Tačiau yra grupė vartotojų, besidominčių vynais, kurie informacijos ieško internete“, – sako p. Gataveckas. Ar galima tikėtis, kad ir Lietuvoje prekybos internetu varžtai bus atlaisvinti? „Nebent tuomet, kai kils koks nors teisinis konfliktas dėl Lietuvoje negaliojančių ES konkurencinių nuostatų“, – svarsto UAB „Darija“ vadovas.
Kitų šalių vynu prekiaujančios bendrovės skelbia, kad jų pardavimai internetu sudaro nuo 5 iki 20 % visos apyvartos. Kai kurie vyno prekiautojai dirba vien virtualioje erdvėje. Pasaulio vynininkai teigia, kad internetinė prekyba praskaidrino kainodarą, kadangi įvairiuose tinklalapiuose vartotojai gali palyginti skirtingų bendrovių parduodamų vynų kainas.
Kultūros dalis
„Prekyba vynu internete būtų skirta intelektualiam vartotojui. Internete galima skelbti išsamius gėrimo aprašymus, įvertinimus, nuotraukas, nuorodas į gamintojus ir pardavėjus kitose pasaulio šalyse, galima palyginti kelias vyno rūšis. Net jei šalia būtų siūlomi ir kitokių gėrimų, tai nebaugintų, nes, manau, mūsų vartotojai yra ganėtinai sąmoningi“, – kalba p. Sužiedelienė. O kol kas, kaip teigia vyno prekiautojai, jiems tarsi metamas alkoholizmo propaguotojų šešėlis.
„Tai, kad Lietuvoje daug geriama, žino visi. Bet tie, kurie turėtų stengtis, kad šalies gyventojai alkoholio vartotų mažiau, kažkodėl daugiau dėmesio kreipia į smulkiuosius verslininkus, o ne į tai, kokie gėrimai vartojami. Į vieną masę suplakamas prastas, netgi nelegalus alkoholis ir aukštos kokybės vynas“, – piktinasi p. Sužiedelienė. Anot jos, itin sparčiai auga nekokybiškų, pigių gėrimų pardavimai, o vyno pardavimai didėja ne taip sparčiai.
Poną Gatavecką stebina tai, kad vyno pardavėjai lyginami su tautos girdytojais, o tuo pačiu metu populiariose televizijos laidose jauni žmonės nuolat vaišinasi rėmėjų – alkoholio gamintojų – produkcija.
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atskirti stiprius gėrimus ir aukštos kokybės vyną. Pastarasis, derinamas su tam tikrais patiekalais, yra vartojimo kultūros dalis“, – sako „VŽ Savaitgalio“ pašnekovas.
Rūta Slušnytė
„Verslo žinios“, 2007 02 09
Interneto archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>
