Naujienos

Šventės - skaniai ir stilingai kitaip
Švenčių ar progų švęsti metų eigoje netrūksta niekada, o laiko idėjoms, kaip šventes originaliau ir kūrybiškiau įgyvendinti – visada. Artėjant ryškiausioms žiemos šventėms, pateikiame paprastų idėjų, kaip išlaikyti tradiciją ir šventės branduolį, bet nenusibosti su tais pačiais patiekalais, dekoracijomis ir žaidimais.

Kūčios kitaip

Silkė su grybais, silkė su morkomis, silkė su svogūnais – tai tik nedidelė dalis gausiai nukrauto Kūčių stalo kiekvieno lietuvio šeimoje. Ir nors kiekvienais metais sau pažadame nepersivalgyti, jau tą patį vakarą (kaip iš tos reklamos) ieškome vaistų skrandžio virškinimui pagerinti. Lietuviškas silkės ir grybų pagerbimas ant Kūčių stalo, žinoma, patriotiška ir sveikintina, tačiau šįkart siūlome šiek tiek kitokias Kūčias be mėsos.

Italai, kaip ir lietuviai, per Kūčias mėsos nevalgo, tačiau ant stalo patiekia nuo 7 iki 9 žuvies patiekalų: tiek įvairiai paruoštos žuvies, tiek įvairių salotų, makaronų ar užkandžių su jūros gėrybėmis. Kaip lietuviai be silkės, taip italai per Kūčias nepasieina be specialiai paruošto ungurio bei makaronų su sardinėmis.  Italai Kūčias vadina „Septynių žuvų švente“. Septyni simbolizuoja tobulą skaičių - Dievą (šventoji trejybė) ir Žemę (4 žemės stichijos).

Itališkos Kūčios Lietuvoje
Kūčių išvakarėse gauti šviežią ungurį būtų ko gero sudėtinga, tačiau baltajame vyne troškintos midijos ar kitos jūros gėrybės tikrai sukurtų kitokią Kūčių nuotaiką. Midijos ne tik skrandžio neapsunkinantis, bet ir greitai paruošiamas patiekalas, todėl itin tinka po darbo dienos laukiant svečių namuose. Kalbant apie žuvį ir patiekalus iš jos, dar viena išeitis dienai be žuvies – vakarienė su japoniškais sushi, kurių tiek produktų, tiek restoranų pasiūla taip sparčiai pastaruoju metu didėja Lietuvoje.

Kai kurie Ispanijos regionai trumpiausią metų dieną ir ilgiausią naktį švenčia kurdami laužus ir per juos šokinėdami – visai kaip lietuviai per Jonines. Tikima, kad peršokimas per laužą, apsaugo nuo ligų. Labai svarbi ispanams ir gruodžio 22-ąją vykstanti loterija pavadinimu  El Gordo (Riebioji). Tai didžiausia metuose nacionalinė loterija -  jos metu galima laimėti didelius piniginius prizus, pvz. praeitais metais beveik 2000 žmonių laimėjo po 300 tūkstančių eurų.

Danguje pasirodžius pirmosioms Kūčių vakaro žvaigždėms, kiekvienas ispanas prie lango uždega aliejinę lempelę. Vienuose regionuose prie stalo ispanai sėda tik po vidurnakčio mišių, tada valgomas tradicinis patiekalas keptas kalakutas, dainuojamos dainos, o kituose - Kūčios pirmiausia paminimos su draugais baruose ar restoranuose, o tada grįžtama prie šeimos stalo namo.

Ispaniškos Kūčios Lietuvoje
Mūsų šalyje tokia dosni loterija turbūt atsiras dar negreitai, bet pakvailioti šeimos ar draugų rate galima visada. Pavyzdžiui, kas Kalėdų dieną gaus skaniausią kalakuto dalį? Kas galės pirmas išpakuoti dovanas, o kas turės nukasti lauke sniegą ar nuvalyti mašiną? Be to, turint galimybę, kodėl neperkėlus Kūčių šventimo į lauką ir nesusikūrus laužo – per laužą galima ne tik šokinėti, bet ir folijoje išsikepti žuvies ar daržovių vėrinukų. Pagaliau, kaip nepaprastai šią stebuklingą naktį turėtų atrodyti uždegti ir paleisti dangaus žibintai.

Šv. Kalėdos kitaip


Tiek Kalėdos, tiek Kūčios yra krikščioniška šventė, todėl šalyse, kur ši religija nėra dominuojanti, Kalėdų šventimas perimtas kaip patraukli tradicija iš Vakarų. Pavyzdžiui, Japonijoje iš pirmo žvilgsnio Kalėdos niekuo nesiskirtų nuo amerikietiškųjų – gatvės spindi tradiciniais papuošimais,   beveik kiekvienuose namuose galima rasti Kalėdų eglutę, valgomą kalakutą ir Kalėdines giesmes dainuojančius japonus. Tačiau japonų kultūroje, nors ir komercinės, Kalėdos siejamos su džiaugsmo bei meilės dalijimusi. Labai dažnai Kalėdos tampa antrąja Valentino diena, kai įsimylėjėliai eina į romantiškus pasimatymus, neša vieni kitiems dovanas ir kužda meilės žodžius. Vienas tradicinių Kalėdų ir Kūčių patiekalų – baltas biskvitinis tortas su plakta grietinėle ir braškėmis, tiesiog alsuojantis romantika! Kaip kolektyvinė visuomenė, japonai Kalėdų diena rūpinasi ir nepasiturinčiais, lankosi prieglaudose, aukoja labdarai. Beje, Kalėdos nėra oficiali šalies šventė ir tą dieną visi japonai kaip įprasta skuba į darbą, mokyklą, universitetą ir t. t.

Japoniškos Kalėdos Lietuvoje

Kadangi japoniškos Kalėdos ne itin skiriasi nuo mūsiškių, o Valentino dieną mes švenčiame vasario 14-ąją, per Kalėdas, užuot sėdėjus prie stalo, siūlome išeiti iš namų ir aplankyti vaikų namus, senelių namus, o galbūt gatvėje sutikus elgetaujančią senutę, tiesiog ją pasikviesti į kavinę, pavaišinti vakariene ir pabendrauti.

Afrikoje Kalėdas švenčia tik maždaug 350 mln. katalikų. Kalėdos Afrikoje toli gražu ne tokios komercinės kaip išsivysčiusiose šalyse. Pati populiariausia dovana – naujas drabužių komplektas Kalėdų mišioms, o dažnai ir šiam neturima pinigų, tad dovanojamos rankų darbo arba praktiškos dovanos kaip muilas, knygos, žvakės, drabužiai ir pan.

Kalėdų vakaras po mišių, kaip ir Vakaruose, praleidžiamas šeimos ir draugų rate. Daugumoje Afrikos šalių Kalėdos – nacionalinė šventė, tad žmonės kartu su šeimomis traukia į paplūdimius, kur kepa įvairius laužo kepsnius, ragauja mėsos pyragų bei kalakuto. Rytuose Kalėdų dieną žmonės kepa ožkieną, o Ganoje būtinas Kalėdų patiekalas – fufu ir okros sriuba. Fufu – tai košė virta iš šakniavaisių ir trinta medinėje piestoje, o okra – į ankštinius pipirus išvaizda šiek tiek panaši daržovė. Liberijoje Kalėdų stalas neapsieina be ryžių ir jautienos, o Zimbabvėje ant stalo privalo būti duonos, džemo ir arbatos, kurie dera prie kartu valgomos ožkienos. Kadangi sniego Afrikoje nėra ir negali būti ypatingai egzotiškai atrodo Kalėdų girliandomis papuoštos palmės.

Afrikietiškos Kalėdos Lietuvoje
Vietoj kasmet dovanojamų daiktų, o kaip dažnai atsitinka, tie daiktai dar ir nereikalingi, siūlome padaryti savo rankų darbo dovanas, arba malonų siurprizą mylimam žmogui. Žinoma, visada tam trūksta laiko, tad pradėti reiktų iš anksto. Juk dovanojant dovanas svarbiausia ne jų vertė, o kiek širdies jūs įdėjote jas rinkdami ar darydami.

Siūlome surizikuoti ir per Kalėdas kepamą kalakutą/žąsį/antį pakeisti ožkiena. Kadangi šia mėsa prekystaliai greičiausiai nebus nukrauti,  ožkieną galima pakeisti aviena. O prie avienos nuostabiai tinkantis kuskusas nukels kažkur Afrikos šiaurę.

Naujieji Metai kitaip

Atrodo, Naujųjų metų šventės vakarėliuose galima išbandyti įvairiausias koncepcijas ir idėjas, ypač jei jos siejasi su ateinančių metų simbolių , o 2012-tieji - drakono ir, kaip teigia vis daugiau pasirodančių straipsnių, pasaulio pabaigos metai. Tad šiuos Naujuosius metus tikrai siūlome atšvęsti  įspūdingai ir triukšmingai!

Meksikoje Naujųjų metų naktį spalvų ir linksmybių tikrai netrūksta. Kiekviena spalva pasižymi tam tikru simboliu, jausmu, ar charakterio savybe. Kuo daugiau tos spalvos, tuo labiau tikėtina, kad šie simboliai žmones lydės ateinančius metus. Pavyzdžiui, raudona spalva simbolizuoja drąsą, meilę ir geresnį gyvenimo būdą, geltona siejama su Dievo palaiminimais, žalia – stabilia finansine padėtimi, o balta – gera sveikata. Beje, pagal spalvas atitinkančius dalykus, moterys bei merginos renkasi ir apatinius.

Naujųjų metų naktį linksmybes lydi daugybė papročių ir žaidimų. Meksikiečiai kepa tradicinę saldžiąją duoną kurią patiekia vidurnaktį ir į kurios vidų įdeda monetą. Žmogus, gavęs riekę su moneta, laikomas laimingiausiu ateinančiais metais. O 12 sekundžių prieš vidurnaktį, su kiekviena sekunde reikia suvalgyti po vynuogę – taip meksikiečiai garantuoja, kad kiekvienas ateinančių metų mėnuo bus sėkmingas. Be to, kai kuriose Meksikos dalyse, tikima, kad Naujųjų metų naktį būtina atlikti spiritizmo seansą, nes būtent šią naktį yra geriausias metas susisiekti su dvasiomis.

Tarp keisčiausių tradicijų švenčiant Naujuosius patenka danų paprotys daužyti lėkštes prie kaimyno durų. Žmonės, prie savo durų radę didžiausią šukių krūvą, laiko save laimingiausiais, nes jie turi daugybę tikrų draugų. Filipinuose, Naujųjų metų vakarą žmonės dėvi taškuotus drabužius ir stengiasi, kad ant jų stalo dedami patiekalai būtų kiek įmanoma apvalesni. Filipiniečiai tiki, kad skrituliukai ir apskritimai atneš turto, kadangi moneta yra apvalios formos.

Ekvadore per Naujuosius kiekviena šeima ar draugų ratas gamina kaliauses, kurios vidurnaktį sudeginamos. Tikima, kad sudeginta kaliausė su savimi išsineša visas praėjusių metų bėdas. O Naujųjų metų scenarijų su siaubo elementais galima surasti Čilėje – viename mažame miestelyje, maždaug 5000 žmonių Naujuosius sutinka kartu su mirusiais brangiais žmonėmis kapinėse.

Meksikietiški Naujieji metai Lietuvoje: Spalvos gali tapti puikia vakarėlio tema, ar tai būtų viena spalva, ar spalvų asorti. Tik nereikia kartoti visiems nusibodusios juoda-balta tematikos. Ir nebūtina spalvoms pritaikyti Meksikoje naudojamų reikšmių, galima sugalvoti savo. Pavyzdžiui, jei vakarėlis vyksta dideliame žmonių rate, spalvos gali žymėti profesines žmonių sferas, pavyzdžiui mėlyna – mokslininkai, žalia – menininkai, violetinė – verslininkai. Smagi ir meksikietiškoji 12 vynuogių tradicija - vynuoges galima pakeisti specialiai paruoštais vieno kąsnio sumuštinukais, alyvuogėmis, riešutais. Spiritizmo seansas tiktų mažesniems vakarėliams ir aštresnių pojūčių ištroškusiems svečiams.

Skaityti visą straipsnį >>

Nuotrauka: harvestministry.or

Grįžti atgal

SPVG_zenklai

Parašykite komentarą:

Vardas*: El. paštas:
Komentaras*:
Taisyklės ir atsakomybė

Daugiau straipsnių šia tema:

Kovo 18-19 d. viešbučio „Radisson Blu” konferencijų centre Vilniuje vyks jau penktąjį kartą organizuojama Ann Wigmore sveikos mitybos konferencija. Pranešimus renginyje skaitys visame pasaulyje žinomi mitybos specialistai Brenda Davis, Jeffrey Smithas, Mladenas... Skaityti daugiau
„Didelės porcijos“, „Sočiai ir nebrangiai“, „Daug ir skaniai“ – vos prieš keletą metų tai buvo pagrindiniai reklaminiai restoranų šūkiai. Šiandien raktiniai žodžiai – „ūkininkų produktai“, „sezoninės žaliavos“, „šviežia ir skanu“.... Skaityti daugiau
Metų pradžoje pasipila viso pasaulio gastronomijos ekspertų, konsultantų, šefų spėjamos, numatomos ir jau rinką spėjusios užvaldyti maisto, gėrimų ir restoranų tendencijos. Kai kurios iš jų įsitvirtina ilgam ir tampa išties reikšmingos ir sektinos, kitos taip... Skaityti daugiau
Išėjus pro restorano duris į lauką yra tik 2 sprendimai arba 2 minutės, kuomet Jūsų svečias nuspręs, ar jis grįš pas Jus, ar užbrauks kryžiuką. Visa tai jis padaro greitai ir tiksliai, „pasižymi“ tai savo ilgalaikėje atmintyje. Jei Jūs jo lūkesčius... Skaityti daugiau
Jau išleistas ir platinamas naujas žurnalo „Restoranų verslas“ numeris. Žurnalas skirtas tiek restoranų, bei kitų maitinimo įstaigų, darbuotojams ir vadovams, tiek jų lankytojams. Naujausiame numeryje skaitykite apie: Neurogastronomiją, Etninę virtuvę, Kap... Skaityti daugiau
Nėra sudėtinga suorganizuoti šventės stalą. Tereikia suplanuoti ir suderinti meniu, apskaičiuoti, kiek reikės gėrimų, pasirūpinti tinkamais indais... Kada atiduoti šaltus, kada karštus patiekalus ... Kaip sutaupyti, bet neprarasti kokybės... Kaip susodinti... Skaityti daugiau
Iš ko Jums susideda žodis šventė? Pirmos mintys šaunančios į galvą daugeliu – stalas, vaišės, gėrimai, muzika/šokiai, vienas kitas žaidimas, torto dalinimas, išlydint svečius. Tačiau jau seniai vien gausus stalas nebesimbolizuoja gerovės ir svetingumo. Tad... Skaityti daugiau
Lietuva dar tik pradeda kulinarinio paveldo puoselėjimo epochą. Šia tema Lietuvoje išleistos kelios knygos vis labiau atskleidžia vietinės virtuvės paslaptis (R. Laužikas, N. Marcinkevičienė). Istoriniai mūsų krašto diduomenės valgyti patiekalai, tokie kaip... Skaityti daugiau
Kasmet stebime naujai atsidarančių ir užsidarančių restoranų bei kavinių „karuselę“. Taip, yra vietų Lietuvoje, kurios gyvuoja ir daugiau nei 20 metų, tačiau daug ir tokių, kurioms restoranų verslas pasibaigia vos prasidėjęs, tarsi trumpalaikis iššūkis.... Skaityti daugiau
Draugiškas aplinkai meniu, draugiški gyvūnams restoranai, o kaip su „Draugiškas vaikams meniu“? Lietuvoje tokiais meniu, deja, rūpinasi vos keletas restoranų, o juk auga naujoji klientų karta. Sveiki pasirinkimai ir padidintas dėmesys alergenams vaikų meniu –... Skaityti daugiau
Šią savaitę kulinarijos ir renginių studijoje “Čiop Čiop“ studijos vadovė ir tinklaraštininkė Urtė Mikelevičiūtė pristatė naujausias vestuvių tendencijas 2017-iems metams. Buvo išskirtos trys pagrindinės kryptys: boho, aristokratija bei minimalizmas. Skaityti daugiau
Daugeliui pažįstama situacija, kai tenka pasijausti nejaukiai, nes negali palikti arbatpinigių arba tenka ieškoti artimiausio bankomato, kad išgrynintum pinigus. Ką gi, netolimoje ateityje galima bus pamiršti šią problemą. Skaityti daugiau
Vakar „Kempinski“ viešbutyje 13 virėjų, konditerių ir someljė bei vyno žinovų komandų kūrė saldžius stebuklus ir kovojo dėl „Auksinės šakutės“ įvertinimo. Septintą kartą vykusio Vyno ir deserto čempionato nugalėtojais tapo restorano „Stebuklai“... Skaityti daugiau
Visame pasaulyje populiarėjantis veganizmas neaplenkė ir Lietuvos. Į sparčiai augančią veganų bendruomenę jau atkreipė dėmesį verslas - prekybos centruose ir specializuotose parduotuvėse atsiranda veganams skirtos lentynos, o maitinimo įstaigos į meniu įtraukia... Skaityti daugiau
Cukrus, druska ir riebalai. Ši trijulė, ko gero, dažniausiai linksniuojama dietologų, gydytojų, sveikos gyvensenos propaguotojų. Ir jei druska ar riebalai kartais dar randa "išteisinimą", cukrus - niekada. Išvengti cukraus – nauja gastronominė tendencija pasaulio... Skaityti daugiau