Naujienos

Senas rusiškas distiliatas arba duonos vynas
Ar kada nors pagalvojote, kokį gėrimą savo kolegoms Europoje dovanojo rusų imperatorė Jekaterina II? Tiktai ne degtinę. Liaudyje tas gėrimas buvo vadinamas duonos vynu ir gaminamas visai kitaip nei šiuolaikinės degtinės. Tačiau vienas smalsus rusas atkapstė senąjį gamybos būdą ir pradėjo gaminti archajiško stiliaus stipriųjų gėrimą iš rugių arba kviečių ir vadina jį „Polugar“.

Kodėl stipriojo gėrimo negalima vadinti degtine? Jis varomas tik iš grūdinių kultūrų, neskiedžiamas vandeniu ir distiliuojamas alembikuose (analogiškuose induose gaminamas, pavyzdžiui, konjako, armanjako spiritas), dar vadinamuose variniuose distiliavimo aparatuose. Tokiu būdu gautas distiliatas išlaiko visas skonines savybes. Spiritas šiuolaikinei degtinei distiliuojamas rektifikacinėse kolonose, vėliau skiedžiamas vandeniu, filtruojamas per anglį. Tokiu būdu iš jo išvalomi bemaž visi skoniai. Gerai žinomas noras turėti kuo švaresnę, tyresnę degtinę. Žodžiu beskonį stiprųjį gėrimą.

Neseniai Lietuvoje „Vyno klubo“ kvietimu viešėjo Borisas Radionovas, prieš dešimt metų pradėjęs domėtis, kaip stiprieji gėrimai buvo gaminami carinėje Rusijoje. „Apie 2000 metus Rusijoje, taip pat ir Lietuvoje, atsirado labai daug falsifikuotos degtinės, padaugėjo apsinuodijimų. Pagalvojau, kodėl negalėčiau gėrimo pats pasigaminti. Archyvuose pradėjau ieškoti medžiagos ir aptikau labai įdomių dalykų. Supratau, kad Petras I ir Jekaterina II gėrė visai ne tokią degtinę, kokią mes geriame dabar. Tuomet rugiai buvo distiliuojami variniuose aparatuose. Sekė kitas etapas: kur rasti tokį distiliavimo aparatą? Radau jį Lenkijoje. Kartu su dviem sūnumis prieš trejus metus pradėjome gamybą. Rugius perkame Rusijoje, nes ten radome vieną jų veislę, kuri geriausiai tinka distiliavimui. Taip pat naudojame ir kviečius. Distiliatas varomas du arba tris kartus. Nuo to priklauso gėrimo stiprumas. Po to vyksta filtravimas kiaušinių baltymais ir beržo anglimi. Kaip tai daroma, niekam nepasakoju. Žinote, kai per keletą metų archyvuose skrupulingai surinkau visą informaciją, norėjau ją parduoti. Susidomėjusių buvo daug, bet kai prieidavome prie distiliato filtravimo subtilumų, visi pakeldavo rankas, todėl tai laikau paslaptimi.“, - pasakojo B. Radionovas.

Kaip Rusijoje buvo gaminamas distiliatas?

Tai vyko dviem ar net trim etapais. Per pirmąjį varymą iš išrūgusios brogės gautas gėrimas būdavo 15-20 laipsnių stiprumo. Per antrąjį varymą buvo gaunamas „papratas vynas“, kuris neturėjo fiksuoto stiprumo. Tačiau per laiką gėrimui, kurį reikėjo parduoti, buvo nustatyti tam tikri standartai. Svarbiausias buvo „Polugar“. „Vynas“ tapdavo „Polugaru“, kuomet kaitinant išgaruodavo lygiai puse pradinio kiekio. Tokia tvarka  buvo apibrėžta 1842 metais caro Nikolajaus I įsaku. Taip pat egzistavo dar stipresnis gėrimas, tačiau po kaitinimo jo turėdavo likti tik 1/3.

Kodėl Rusijoje (XVI-XIX amžiuje) šis gėrimas buvo vadinamas „vynu“. Spėjama, kad pirmieji distiliatai buvo silpni ir rusams asociajavosi su užsienio gėrimais. Tuo metu tai buvo vynas. Kai buvo išrastas spiritinių gėrimų stiprumo matuoklis, paaiškėjo, kad „Polugar“ stiprumas yra 38-39 laipsniai.
„Paprastą vyną“ trečią kartą distiliuodavo, kuomet norėdavo gauti dar stipresnį produktą (50-70 laipsnių) ir jį vadindavo spiritu. Dažniausiai tai buvo daroma dėl transportavimo patogumų.  

Buitinėje kalboje ir normatyviniuose dokumentuose žodis „vynas“ buvo vartojamas be papildinių. Tik tuomet, kai buvo siekiama pabrėžti gėrimo kilmę, buvo sakoma „duonos vynas“ (suprask, pagamintas iš rugių) arba „žirnių vynas“. Ir dar tada, kai  vietinį gėrimą reikėjo atskirti nuo užsienietiško, dažniausiai nuo tikrojo vynuogių vyno. Taip pat dokumentuose dar randamas terminas „karštasis vynas“. Tuo metu valdžia labai skrupulingai sekė, kad „vyno produktai“ būtų gryni ir juose nebūtų jokių priemaišų.

Kai tik receptūrose atsirado įvairių žolių, šaknų, prieskonių arba kitokių skoninių priedų, gėrimas perėjo į kitą kategoriją ir buvo vadinamas „vodka“. Maišyti šiuos pavadinimus buvo griežtai draudžiama, nes gamyba buvo reguliuojama įstatymais. Mokesčiai šiems gėrimams taip pat buvo skirtingi.

Rusijoje terminas, apibūdinantis iš grūdinių kultūrą pagamintą distiliatą, „vynas“ buvo vartojamas iki 1936 metų. Būtent tais metais spirito ir vandens mišinys be jokių priedų buvo pradėtas vadinti degtine.

XIX amžiaus antroje pusėje beveik visose Europos šalyse pradėta kalbėti apie kuo švaresnius stipriuosius gėrimus. 1866 metais Paryžiaus parodoje pristatytos rektifikacinės kolonos, nuo kurių prasidėjo nauja era stipriųjų gėrimų gamyboje. Taip pat pradėta kalbėti apie valstybinį stipriųjų gėrimų monopolizavimą. Pasigirdo kalbos, kad distiliatas yra labiau toksiškas nei etilo spiritas, todėl kenkia piliečių sveikatai. Tuomet tikėta, kad kokybę galima kontroliuoti tik tada, kai turi monopoliją, o tai geriausiai gali padaryti valstybė. Rusijoje ši idėja nesunkiai tapo kūnu.

1895 metais Rusijos caras Nikolajus II monopolizavo alkoholio prekybą. Dalis gamybos liko privačiose rankose, tačiau parduoti stipriuosius gėrimus galėjo tik valstybė. Buvo leista pačiam gamintojui savo produkciją paruošti iki etilo alkoholio lygio arba parduoti kaip spirito žaliavą, kuri dar kartą buvo distiliuojama rektifikavimo kolonose. Tuomet parduotuvėse buvo parduodamas dviejų rūšių „vynas“: etiketėse atsirado užrašas „Valstybinis vynas“, o jeigu jis buvo antrą kartą distiliuotas – „Valstybinis stalo vynas“ . Žodžiu, jau tada buteliuose buvo etilo spirito ir vandens mišinys, tačiau degtine („vodka“) dar nesivadino. Degtinė vis dar buvo gėrimai su priedais.

1924 metais dabartinės Rusijos teritorijoje įvesta absoliuti valstybinė monopolija ne tik stipriųjų gėrimų prekybai, bet ir gamybai. 1936-aisiais išleistas normatyvas, kuriuo numatyta distiliato ir vandens mišinį vadinti degtine. Tuo metu atsirado pirmoji etiketė su užrašu „Vodka“.

Archajiško, unikalaus stipriojo gėrimo „Polugar“ jau galima įsigyti Lietuvoje „Vyno klubo“ parduotuvėse.  

Įdomu, kad B. Radionovas rekomenduoja distiliatus gerti kambario temperatūros, nes atšaldžius nesijaučia aromatų ir išskirtinio skonio, kuriuo šis gėrimas skiriasi nuo eilinės degtinės.

Parengė: Jūratė Sprindžiūnaitė  

Grįžti atgal

Vyno žurnalo informacija

Parašykite komentarą:

Vardas*: El. paštas:
Komentaras*:
Taisyklės ir atsakomybė

Daugiau straipsnių šia tema:

Ronnefeldt - aukščiausios rūšies ir pripažinto vardo arbatos Jūsų restorane arba viešbutyje! Solidžių svečių priėmimas, vėlyvieji pusryčiai, išskirtinių desertų ir angliškos arbatėlės stalas bei pobūviai, solidūs pusryčiai viešbutyje -... Skaityti daugiau
Pristatome Jums vienintelį geriausių vynų sąrašą, kuriame rasite vyno ekspertų, Vynai.com komandos atrinktus ir sureitinguotus vynus, iki 12 Eur. Remiantis JAV ir Didžiosios Britanijos vyno žurnalų praktika, vynai buvo vertinami 100-bale skale. Pagrįstai galima... Skaityti daugiau
Kokteilių gamyboje vis daugiau technologijų ateina iš virtuvės, kurioje skrupulingai derinami skirtingi ingredientai. Ne ką mažiau svarbiais elementais tampa ir pamatiniai, gerai visiems pažįstami skoniai bei sezoniški produktai. Tokiomis įžvalgomis apie naujausias... Skaityti daugiau
Kaip ir kiekvienais metais Vynai.com portalo komanda išrinko geriausius lentynose pasirodžiusius vynus Lietuvoje 2016 metais. Vynus tradiciškai buvo vertinami dvejose kategorijose: gerų vynų (iki 12 Eur) ir proginių vynų (iki 30 Eur). Remiantis JAV ir Didžiosios... Skaityti daugiau
„Tai buvo trečias kartas mano gyvenime, kai verkiau iš džiaugsmo. Pirmieji du buvo gimus mano vaikams, o trečiasis šiandien – iškovojus geriausio Baltijos šalių someljė titulą. Tai kainavo man daugybę pastangų, o jausmas būti pripažintu geriausiu tarp... Skaityti daugiau
Sidras žinomas jau nuo senovės egiptiečių laikų. Tačiau pastaruoju metu šis gėrimas labiau asocijuojamas su susintetintų salstelėjusiu ir užgazuotu skonio gėrimu skardinėse. Iš tikrųjų natūralus ir tikras sidras visiškai skiriasi nuo pramoninio gazuoto... Skaityti daugiau
Karpis daugeliu kalbų vadinasi vienodai (carpe – pranc., carp – angl., карп – rus. ir pan.), nacionalinius jo paruošimo būdus turi kiekviena tauta: a la polonaise (lenkiškai) – šviesiame aluje su daugybe saldžių prieskonių, a la moldavienne (moldaviškai)... Skaityti daugiau
Dėmesio – šiame straipsnyje įtartinai daug kartų naudojamas žodis „kraft“. Pasak kalbininkų, tai yra „amatininkų alus“, ką pavadinčiau pačiu mistiškiausiu žodžiu šiuolaikinėje alaus rinkoje. Kai aludariai paklausia kalbininkų, kaip tuomet reikėtų... Skaityti daugiau
Gruzijos nacionalinė vyno agentūra ir Jos Ekscelencija Gruzijos ambasadorė Khatuna Salukvadze kviečia į edukacinį Gruzijos raudonojo vyno seminarą. Seminaras Balandžio 4 d. 15 val. vyks Vilniuje, Naručio viešbutyje, o balandžio 5d. 10 val. Kaune, Daugirdo viešbutyje. Skaityti daugiau
Visi tik kalba apie burbuliukų kultą ir erą. Visi tik derina šampaną ir kitus putojančius gėrimus prie ko netingi. Visi tik lanko putojančio vyno ir šampano paskaitas ir pildo šiais gėrimais savo vyno šaldytuvus. Tačiau norintiems būti dar vienu žingsneliu... Skaityti daugiau
Jau 14 metų, vynai.com portalas renka geriausius šiemet Lietuvoje pasirodžiusius naujus vynus. Šį kartą pristatome geriausius “Proginius vynus”, kurių kaina svyruoja nuo 12 iki 30 Eur. Sąraše rasite vyno vietą, balą (iš 100), pavadinimą, kilmės šalį, kainą. Skaityti daugiau
Tradiciškai, jau 14 metų iš eilės, vynai.com portalas renka geriausius tais metais Lietuvoje pasirodžiusius naujus vynus. Tam yra išskirtos dvi katgorijos – „Geri vynai“ (iki 12 Eur) bei “Proginiai vynai” (iki 30 Eur). Bendradarbiaujant su vyno platintojais,... Skaityti daugiau
Šaltą žiemos vakarą mėgstantys vyną ir maistą buvo pakviesti į „Gerard Bertrand“ vyno degustaciją. Šių metų Lietuvos vyno čempionate metų vynine tapusios vyninės atvyko pristatyti atstovė iš Prancūzijos Laura Perez-Garrigue. Vakaro metu buvo degustuojami... Skaityti daugiau
Lietuvos someljė asociacija rugsėjo pabaigoje paminėjo someljė profesijos atsiradimo Lietuvoje ir Someljė asociacijos įkūrimo dešimtmetį. Nuo 2005 metų, vadovaujant asociacijos įkūrėjams Rasai ir Arūnui Starkams, Lietuvoje atsirado per du šimtus someljė... Skaityti daugiau
Neseniai paskambino vienas aludaris, sako – turiu naują alų, padėk „išstumti“. Klausiu – su medumi? Atsako – taip, iš kur žinai? Na, po velnių, aludariai. Kur jūsų fantazija? Pasaulyje yra klasifikuojama virš 70 alaus stilių ir postilių. Vien Lietuvoje... Skaityti daugiau