Prabanga nenustelbė padavėjų rūpestingumo (Palanga)

Kur Palangoje pailsėti nuo šurmulio ir klegesio? „Ramybė“ jau aplankyta, o ieškoti sąlyginės ramybės oazių J. Basanavičiaus gatvėje, ko gero, – tuščias reikalas. Gal ir galima rasti, tačiau gaila laiko paieškoms. Sukame dar toliau nuo Palangos centro – „Vanagupės“ link.

Tolokai nuo miesto centro (ir prieigų į centrinį paplūdimį) įsikūręs „Vanagupės“ viešbučio restoranas „L'Ambra Rossa“ iš tolo spindi prabanga. Įpėdinus į vidų belieka tyliai pasidžiaugti, kad šiandien, lyg tyčia, dėviu ne paplūdimio „kostiumą“, tačiau netgi su visko mačiusiais džinsais jaučiuosi pakliuvęs ne į savo vagoną. Tokioje aplinkoje nekyla ranka įsitverti alaus bokalo ar pusvalandį pliurpti mobiliuoju telefonu.

Padavėjas auksinis
Laimė, padavėjai iš tolo šypsosi, tad išsyk supranti: jiems esi klientas, o ne prašalaitis, kuriam gali neskirti daug dėmesio, nes jeigu jie spręstų pagal tuos nelemtus džinsus, arbatpinigių vargu ar sulauktų, o ir sąskaita bus apmokėta rūgščia veido išraiška. Iš skoningo fojė įžengus į pagrindinę salę, „L'Ambra Rossa“ šiek tiek nuvilia – labai jau daug gožiančios raudonos spalvos, net grindys apklotos raudonu kilimu. O juk 5 žvaigždučių viešbučio restorane norėtųsi pamatyti tikrai išskirtinę detalę, kuri pritrauktų akį ir apie kurią suktųsi restorano gyvenimas.

Kas kita – lauko terasa, įrengta šalia dirbtinių upelių. Įsitaisome nišoje. Pokalbiams niekas netrukdo: prašalaitis neišgirs, ką pasakojate bičiuliui ar verslo partneriui, nebent garsiai uždainuosite. Studijuojame valgiaraštį. Mintis, kad čia nebus balandėlių ir didžkukulių, buvo teisinga. Stilizuotais lietuvių liaudies patiekalais net nekvepia. Vargu ar plokštainis už 8 Lt derėtų šalia juodųjų Astrachanės ikrų, patiekiamų su virtų kiaušinių tryniais ir baltymais, grietine, pavasariniais svogūnais, sviestu ir skrudinta balta duona (180 Lt).

Padavėjas neskubina ir netrukdo vartyti meniu. Beje, prabangus interjeras restorane tarsi nublanksta prieš jame dirbančius žmones – aptarnavimas vertas atskiros kalbos. Į restoraną atėjome su mažu vaiku. Padavėjas ir neprašomas pasiūlė jam kėdutę, vėliau, mažajam pradėjus žaisti, tuoj atnešė improvizuotą žaisliuką su blizgučiais. Visą restorane praleistą laiką padavėjo Arūno veide nė karto nešmėstelėjo nepasitenkinimo šešėlis dėl begalės klausimų, net ir tų, į kuriuos atsakyti galėjo tik pasikonsultavęs su administratoriumi ar vyriausiuoju virėju.

Egzotikos yra
Kaip ir turėtų būti prašmatnaus viešbučio restorane, pigių kompleksinių pietų čia nėra. Salotos – nuo kuklių silkių griežinėlių, patiekiamų su virtomis bulvėmis, marinuotais agurkėliais, svogūnų žiedais, grietine ir žalumynais (14 Lt), iki Neptūno salotų (šviežių daržovių salotos su pakepintomis jūros šukutėmis, kalmarais, tigrinėmis krevetėmis ir aštuonkojo gabaliukais, pagardintos gražgarstėmis, salotų (romanesco) lapais, juodaisiais Astrachanės ikrais ir švelniu aliejaus padažu) už 48 Lt. Sriubos keturios: nuo skaidrios ungurių sriubos, paruoštos su baltuoju vynu ir kiniškais ryžių makaronais, pagardintos šviežiais bazilikais ir patiekiamos su keptais jūros gėrybių ritinėliais (24 Lt), iki dienos sriubos už 6 Lt. Atskirą gausią kategoriją sudaro žuvų patiekalai. Galima užsisakyti ir jūrų gėrybių rinkinį dviem asmenims (180 Lt), ir lašišos filė kepsnelį ar ant grotelių paruoštų taukžuvės filė gabaliukų (abu patiekalai po 36 Lt). Mėsos patiekalai pigesni. Paršelio kepsnelis su glazūruota plutele, patiekiamas su apkeptomis bulvių skiltelėmis, pagardintomis kmynais, šviežių daržovių salotomis bei vyšninio portveino padažu – 58 Lt, vištos krūtinėlės kepsnelis, iškeptas svieste su graikiniais riešutais – 32 Lt, ir pan.

Egzotikos pojūtį sustiprina ajurvedinis vegetariškas valgiaraštis (pvz., sūrio užkandis su špinatais, 26 Lt). Yra atskiras valgiaraštis vaikams, jame galima rasti palyginti nebrangių patiekalų: salotos – 6 Lt, sūriu įdaryti makaronai – 15 Lt. Desertai 8-10 Lt. Tik keistai nuteikė šalia rinktinių sūrių besipuikuojantys įprasti saldainiai („Raffaello“, „Bingo“, „Mars“, ir kt.). Tokiame restorane norėtųsi išskirtinių, gaminamų tik vienoje vietoje ir niekur kitur saldumynų, o ne tokių, kurių gali nusipirkti bet kokiame pakelės kioske.

Nuostabi lašiša
Ką gi, skanausime žuvies ir mėsos. Lašišos filė kepsnelio laukiame su šiokiu tokiu nerimu – paklausę padavėjo, ar tai bus gaminys iš šviežios žuvies, išgirdome atsakymą, kad ji šaldyta. Nerimauta, vėliau paaiškėjo, be pagrindo. Lašiša paruošta labai skaniai ir rafinuotai, galima net sakyti, kad šios žuvies skonį atrandi iš naujo. Užtat iš vištos krūtinėlės kepsnelio norėjosi daugiau – skoniui tarsi ir negali reikšti jokių priekaištų, tačiau širdis sako, kad trūksta to nenuspėjamų prieskonių žiupsnelio. Tiršta stručio kaklo sriuba su prieskoninėmis daržovėmis ir turkiškais žirniais, pagardinta mėtų lapeliais bei cinamonu (10 Lt), pavadinimą atitiko, buvo tiršta ir skani. Aštri, tačiau toli gražu neprilygsta, tarkime, kinų virtuvės aštriems patiekalams. Dienos sriuba – rūgštynių. Pagrindinių jos daržovių skonį šiek tiek užgožė egzotiški priedai.

Gėrimų sąrašas – turtingas, įvairus ir brangus. Šampanas – „Dom Perignon“ (600 Lt), „Moet Chandon Brut Imperial“ (260 Lt.), – kaip ir priklauso, vadinamas šampanu, o putojantis vynas („Asti Martini“ – 80 Lt, „Alita“ – 30 Lt) – putojančiu vynu. Siūlomi vynai – iki 1200 Lt („Chateau Mounton Rothschild Premier Cru Classe Paullac A.C.“, „Gaja Sperss“). Galima rinktis ir daug kuklesnio – „Bersano Piemonte DOC Barbera“ (50 Lt). Į taures, savaime suprantama, pilstomi tik pigesnieji vynai. 40 ml konjako siūloma nuo 160 Lt („Hennessy Paradis“) iki 20 Lt („Otard V.S.O.P.“), brendžio „Grand Cavalier“ – 5 Lt. Nemažas viskio pasirinkimas. Alus – tradicinis. 0,5 l bokalas kainuoja 8 Lt.

Arūnas Milašius
„Verslo žinios“, 2006 08 11
Interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>