Sostinės savivaldybei pavyko privatiems investuotojams 25 metams išnuomoti turgų ir įpareigoti nuomininkus šioje vietoje įkurti modernią ir patrauklią turgavietę.

Metų metus čia prekiaujantys smulkieji verslininkai, kaip niekas kitas gerai susipažinę su šios nuomos sutarties sąlygomis, laukia reformų, bet kamuojami nemažo nerimo.

„Abejoju, kad kam nors mes labai rūpime. Savivaldybėje kalbama apie miesto prestižą, sako, kad turgus centre negali būti toks negražus, o apie prekeivius niekas negalvoja. Dabar čia telpa labai daug prekybininkų, susispaudę visi, bet niekam tai nekliudo. Tikrai daugybė nebetilps, kai tą turgų padarys modernų. Visi bijo, nes nėra garantuoti, kad dar galės prekiauti. Pažadais mes jau seniai nebenorim tikėti“, – savo nerimą lyg netyčia užkalbinta išliejo viena žieminių paltų prekeivė.

Moteris čia prekiauja jau ketverius metus, turi nuolatinių klientų, pragyvenimui pinigų sukrapšto

„Nemėgstu pletkų, bet jau ne kartą girdėjau kitus kalbantis, kad kažkurie nebeatitiks tos miesto prekeivio vizijos“, – sakė prekybininkė.

Nerimą kelia ne tik tikimybė netekti darbo vietos. Prekeiviai pagrįstai kalba, kad pagražėjęs turgus pritrauks ir įvairių smulkių parduotuvėlių, kurioms čia patalpas nuomotis bus pigiau.

„Tai tik jiems konkurencija atrodo gerai, mums ji visai nereikalinga“, – dėstė pardavėja.

Tikisi pasilikti

Oficialaus dokumento, kuriame parašyta, kad visi šiuo metu prekiaujantys turguje galės likti savo darbo vietose, čia niekas nėra matęs. Tačiau administracija po susitikimų su savivaldybės valdininkais tokius pažadus prekybininkams žarstė.

„Nežinau, ką reikės daryti, jei vietos čia visiems nebeužteks. Žmonės gal kokius mitingus organizuos. Aš nesu nusiteikęs prieš tuos nuomininkus, gal jie ir iš tikro turgų gerai įrengs, bet eiliniai žmonės bijo, niekuo nebepasitiki. Jei jau prekyvietę kažkas išsinuomojo, tai tikrai su kokiomis nors papildomomis sąlygomis. Anksčiau juk niekas jos nenorėjo“, – abejonių turėjo daržoves kiekvieną savaitgalį Kalvarijų turguje iš savo automobilio bagažinės pardavinėjantis ūkininkas.

Savivaldybė žada, kad atliekant turgaus rekonstrukciją viena jo pusė visą laiką veiks, darbai bus atliekami etapais. Taip tikimasi nesutrikdyti pardavėjų darbo. Tačiau šiems tokios kalbos atrodo keistos.

„Na, ir kas? Uždarys pusę turgaus, suvažiuos ekskavatoriai, darbininkai, kur dėsis pusė prekeivių? Aš neįsivaizduoju tokių pažadų. O kaip dėl tų, kurie uždarose patalpose prekiauja, pavyzdžiui, žuvimi?“, – aiškino ūkininkas.

Baiminasi pabrangimo

Didžiausią paslaugą rekonstruodama turgų savivaldybė tikisi padaryti pirkėjams. Esą šie Kalvarijų gatvės prekyvietę aplenkia dėl itin blogo įvaizdžio. Vieni klientai permainų laukia, kiti baiminasi galimo kainų didėjimo.

„Tiems, kurie čia visą laiką lankosi, nelabai yra skirtumas, kaip tas turgus atrodo, visi įpratę. Svarbiausia, kad pasirinkimas liktų, kad kainos nepadidėtų. Jei kainas pakels prekybininkams, tai tikriausiai jos pakils ir mums. Bet man įdomu, kaip turgus pasikeis“, – kalbėjo čia apsiperkanti vilnietė.

Akivaizdu, kad mažiausiai baimių turgaus rekonstrukcija kelia jaunesniems klientams. Šie tikina dažnai net bijantys prasitarti, jog perka turguje.

„Kai draugams pasakome, kad maistą perkame Kalvarijų turguje, tai į mus kaip į kokius nusmurgėlius žiūri. Jaunesni juk tyčiojasi iš šitos vietos, visokiom legendom ji apaugusi dėl vagių, narkomanų, girtuoklių, valkatų. Jei turgus taps panašus į Halės turgų, tai jo įvaizdis pasikeis. Vis tiek reikia galvoti apie tai, kaip Vilnius atrodo, tvarkytis“, – sakė studentų pora.

Lūšnynų labirintai

Kalvarijų turgus šiandien primena didmiesčių pakraščių lūšnynus – viskas sukalta savomis rankomis, medienos drožlių plokštės daug kur vos laikosi, slepiamos po plastikinėmis plėvelėmis.

Tvarkingiausiai atrodo prie pagrindinio įėjimo į turgų išsidėstę daržovių ir vaisių pardavėjai, o štai baldai čia pardavinėjami tiesiai ant purvino grindinio po atviru dangumi.

Turguje atskirai moterims ir vyrams po žemėmis įrengti tualetai klientų jau seniai aplenkiami iš tolo, tik retkarčiais jais naudojasi ir prekybininkai.

Prie vienintelės kavinės būriuojasi gerokai išgėrę vietiniai gyventojai. Apskritai įkaušusių žmonių netrūksta visoje turgaus teritorijoje. Jie čia perka kontrabandines cigaretes, rastus daiktus parduoda sendaikčių prekeiviams.

Pagrindinis turgaus pastatas, kuriame dabar įrengtos žuvies ir daržovių prekyvietės, apgriuvęs, nutūptas balandžių, be langų. Žuvies prekeiviai juokauja, kad jiems ir šaldytuvų nereikia, nes šiame pastate net ir vasarą labai šalta.

Lyjant lietui turgus pažliunga, tenka bristi purvynais, slėptis vos po keliais čia esančiais stogeliais, o prekybininkams tokios dienos reiškia visiškai smukusius pardavimus.

Turgų išnuomojo 25 metams

Savivaldybė nuomos sutartį pasirašys su konsorciumu, sudarytu iš įmonių „Turkmėnlita“, „Contestus projektai“ ir „Sergorus“. Įmonių grupė savivaldybei kiekvienais metais mokės po 1,2 mln. litų. Nuomos sutartis bus pasirašoma 25 metams.

Sutartį su konkurso nugalėtoju planuojama pasirašyti jau lapkričio pradžioje. Nors konsorciumas buvo vienintelis konkurso dalyvis, jis atitiko minimalius reikalavimus.

Pagal konkurso įsipareigojimus per trejus metus Kalvarijų turgavietė turės būti rekonstruota už ne mažiau kaip 25 mln. Litų.

Atliekant rekonstrukciją dalis turgaus visą laiką veiks, nes darbus ketinama atlikti keliais etapais.

Sutartys su nuolatiniais turgaus prekeiviais bus sudaromos dabar galiojančiomis sąlygomis ir nedidinant nuomos kainų dvejus metus.

Po rekonstrukcijos ne mažiau kaip pusė turgavietės prekybos vietų pastatuose ir 30 proc. likusioje teritorijoje turės būti skiriama smulkiesiems prekeiviams.

Matas Miknevičius