Lietuvos žvejybos plotai randasi ne tik Baltijos, bet ir tolimosiose jūrose. Po Sovietų Sąjungos griūties Lietuva turėjo vieną didžiausių Europoje tolimųjų jūrų laivyną, dalis šio laivyno su Lietuvos vėliava plaukioja ir dabar. Europos Sąjungos statistika rodo, kad pagal žuvies ir jūros gėrybių sugavimus Lietuva tarp 27 narių atsiduria 10-11 vietoje. 2008 m. Lietuva iš viso pagavo ar užaugino 189 760 tonų žuvies ir jūros gėrybių.

Svarbiausios 2008 m. Lietuvos žvejų žvejojamos rūšys – atlantinės ir paprastosios stauridės (skumbrėms giminingos rūšys), kurios gaudomos Atlanto vandenyne, nuo šių dviejų rūšių pagal sugavimus nedaug atsilieka sardinėlės ir Peru stauridės.

Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai 12 kg žuvų produktų. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra 3,053 mln. nuolatinių gyventojų. Jie per metus suvartoja 36 700 tonų žuvies. Atrodytų, kad sugaunamų žuvų lietuvių poreikiams patenkinti turėtų užtekti su kaupu, tačiau tolimosiose jūrose sugautų žuvų neišvysime ant prekystalių, kadangi visa ji yra iškraunama ne mūsų kraštų uostuose. Taigi, vietinius poreikius nebent gali patenkinti tik Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse sugaunamos žuvys bei žuvininkystės ūkiai.

Apsirūpiname tik puse suvartojamos žuvies

Lietuvos žvejybos pajėgumai ir žvejams skiriamos kvotos Baltijos jūros regione yra vienos mažiausių, Baltijos jūroje 2008 m. sugauta 32 585 tonų (tai sudaro 17 proc. visos lietuvių sugaunamos ar užauginamos žuvies) žuvies. Iš pirmo žvilgsnio ir šitos žuvies galėtų užtekti rinkos poreikiams patenkinti, bet didžioji dalis šių žuvų taip pat iškeliauja į kitas valstybes. Pavyzdžiui, absoliuti dauguma pagrindinės komercinės žuvies, kurią lietuviai gaudo Baltijos jūroje – bretlingių, geriau žinomų kaip šprotai, iškeliauja į Daniją, kur perdirbami į gyvulių pašarus. Kitos dvi svarbios rūšys – menkė ir strimelės, tačiau nemaža dalis šios žuvies yra iškraunama Danijos ir Švedijos uostuose. Žuvininkystės ūkių įnašas taip pat nedidelis, jų užaugintas žuvies kiekis sudaro tik 2 proc. lietuvių pagaunamos ar užauginamos žuvies.

Galiausiai gauname, kad Lietuva apsirūpina tik puse suvartojamos žuvies, o ir ta pati retai pasiekia paprastą vartotoją. Trūkstama dalis yra importuojama. Kadangi gabenti šviežią žuvį didelius atstumus yra neįmanoma jos neužšaldžius, susiduriama su šviežios žuvies trūkumu. Dauguma žuvies parduotuvėse būna šaldyta arba parduodama atšildyta, dėl ko krenta žuvies kokybė ir prekinė išvaizda, taip pat sūdyta.

Daugiausia importuojama Skandinavijoje užaugintų lašišų, silkių ir menkių

2008 m. Lietuva importavo 80 333 tonų žuvies ir jūros gėrybių produktų, iš kurių 33 proc. buvo sugauti Baltijos jūros regione. Daugiausiai į Lietuvą atvežama Skandinavijoje varžose užaugintų lašišų (10 053 t), taip pat nemažai silkių ir menkių. Piniginiu atžvilgiu, didžiausia vertė taip pat pastarųjų žuvų. Kadangi Lietuvoje nemažai stambių žuvies perdirbimo įmonių, iš Lietuvos eksportuojama didžioji dalis šios žuvies. Bendras išvežtos žuvies produktų kiekis 2008m. – 66 689 tonos, pusė šios žuvies išvežama į kitas Baltijos regiono valstybes, tačiau čia eksportuojami produktai yra mažos vertės ir sudaro tik 21 proc. viso žuvies eksporto vertės. Taigi, į Pabaltijį yra eksportuojami palyginti mažos vertės produktai, tokie kaip neperdirbti bretlingiai ar strimelės, vietoj to, kad jie būtų perdirbami Lietuvoje ir sukuriama didesnė pridėtinė vertė.

Taip pat verta paminėti, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal surimi gamybą. Surimi – tai iš žuvies daroma masė, kuri vėliau naudojama krabų lazdelių ar panašių produktų gamyboje. Vienintelis džiugus faktas yra tas, jog žuvies eksporto vertė yra didesnė nei importo vertė, todėl Lietuvos prekybos balansas teigiamas. Kas reiškia, jog nemažai produktų yra perdirbama, kad yra sukuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai į biudžetą. Tačiau, ar apie tai galvojame, kai parduotuvėse ieškome šviežios ir pigios žuvies ir tokios nerandame.