Lengvas kurortinis romanas (Palanga)

Prieš porą dešimtmečių Lietuvos gyventojams Palanga buvo kone vienintelė kokybiško ir kartu prieinamo poilsio vieta. Šiandien situacija pasikei tė: lietuviams tapo lengvai pasiekiami ne tik šiltieji Viduržemio jūros krantai, bet ir kur kas egzotiškesnės šalys. Aišku, visos jos yra labai toli, o Palanga – čia pat, tačiau dėl konkurencijos garsiojo kurorto poilsiavietėms jau keliami kur kas aukštesni reikalavimai nei anksčiau. Daugelis jų skubiai atsinaujina, įgaudamos patrauklią architektūrinę išraišką, savo lankytojams siūlydamos platų pramogų bei paslaugų pasirinkimą. Vienas tokių objektų – garsusis viešbutis „Gabija“, po rekonstrukcijos virtęs universaliu poilsio ir sveikatingumo centru.

Kadaise šio viešbučio atidarymas pakėlė paslaugų ir viešojo maitinimo lygį visame Lietuvos pajūryje. Klaipėdietis architektas Rimas Lajus, 8-tajame dešimtmetyje sukūręs „Gabijos“ projektą, vadovavo ir jo pertvarkymui. Autoriui pavyko suderinti keletą prieštaringų siekių: nedidinant užstatymo ploto, įterpti keletą naujų objektų (baseiną, treniruoklių salę ir kt.) ir, iš esmės nekeičiant pastato struktūros, atitinkančios kurorto užstatymo tradicijas, suteikti jam šiuolaikinę išvaizdą. Pagrindiniais naujojo „Gabijos“ įvaizdžio bruožais tapo pastato atsivėrimas į jaukų vidaus kiemą ir priešais esantį Palangos parką, taip pat viešbučio komforto lygio išryškinimas. Šiai idėjai pritarė ir „Gabijos“ interjero dizaineris Vygintas Svidenis, tačiau lygia greta jis vystė ir nerūpestingo poilsio gamtos prieglobstyje idėją. Ši mintis, turint omenyje objekto dydį ir sudėtingumą, virto savotišku kurortiniu romanu, kurio lengvo ir neskubaus pasakojimo intonacijas jaučiame visose komplekso erdvėse.

Kaip ir dera tvarkingiems lankytojams, pažintį pradėkime nuo holo. Tik įžengę, akis turime pakelti į lubas, kuriose pasklido abstraktūs dekoratyviniai elementai. Jiems optimistiškai pritaria žiedais susuktos sofos, apvalūs staliukai, recepcijos kontuaras bei kiti baldai, sukurti specialiai šiam interjerui. Įspūdį papildo grindų akmens masės plokštės, kurių lengvas piešinys primena kopų smėlio raštus.

Jei pasuksime restorano link, pasinersime į kiek nostalgišką 8 dešimtmečio atmosferą. Restorane vėlgi turėsime pažvelgti į lubas. Jų akcentai – didžiuliai švieslangių bei kolonų atramų apskritimai, atliepiantys kadaise populiarų „sūrio skylių“ motyvą. Stilingi rožiniai šviestuvų burbulai taip pat primena 80-tuosius ir kartu su kolonų kapitelių imitacijomis prisideda prie lengvabūdiškos atmosferos kūrimo. Salėje vykusiai panaudotas spalvotas lubų apšvietimas, darniai suderintos lakoniškų formų kėdės ir staleliai. Svarbus džiugesio šaltinis ir kartu interjero „vinis“ – dekoratyvinė stiklo pertvara, skirianti restorano salę nuo recepcijos. Jos ryškiaspalviai kvadratai, pagaminti iš specialaus plastiko, – lyg kokia vitaminų reklama, pranešanti poilsiautojams apie būsimą kūno ir sielos atgaivą.

Pasukime į buvusio kiemo dalį, kurią užėmė sveikatingumo centras. Pagrindinė patalpa savo stikliniu fasadu atsiveria tiesiai į gražiai sutvarkytą kiemą, o tenai ošiančių pušų lankstumas susišaukia su baseino parapeto plastika. Jai priešpastatomas ne tik kampuotas patalpos planas, bet ir aštrus pakabinamų lubų siluetas. Aštrumą pajuntame ir trikampio formos pagrindinėje pastato laiptinėje: kylant į viršų lankytojai turi progą deramai įvertinti grakščią laiptų metalinę konstrukciją, papildytą poliruoto akmens ir stiklo detalėmis. Šią projekto dalį V. Svidenis kūrė kartu su tėvu – dizaineriu K. Svideniu, tad laiptus galėtume laikyti sėkmingu šeimyninio verslo rezultatu.

Viršutiniuose aukštuose lankytojus pasitinka tyla ir ramybė. Tiek koridoriuose, tiek ir viešbučio kambariuose vyrauja ramios, prislopintos spalvos. Pagrindinis vaidmuo kuriant interjero nuotaiką skiriamas tekstilei – nuo specialiai „Gabijai“ sukurtų margaspalvių takelių koridoriuose iki užuolaidų bei lovų užtiesalų kambariuose. Daugumoje audinių raštų kartojasi subtilus augalinis motyvas, primenantis pajūrio kopų vingius. Panašų motyvą dizaineriai panaudojo ir bendrųjų erdvių langų ir stiklo pertvarų grafikai.

Pasak architekto R. Lajaus, rekonstruojant viešbutį, buvo sąmoningai vengiama šabloniško patalpų vienodumo, tad visi kambariai yra ne tik skirtingos struktūros, bet ir charakterio. Šią įvairovę interjero dizaineris stengėsi pabrėžti skirtingu išplanavimu, kolorito niuansais, įrangos detalėmis. Dauguma baldų yra sukurta būtent šiam viešbučiui, siekiant ne tik pabrėžti teikiamą komfortą, bet ir perteikti atpalaiduojantį kambarių erdvumą.

Iš plačios IV aukšto terasos atsiveria puikus vaizdas į Palangos parką. Jį stebint kyla mintis, kad šiandien tam, kad būtų sukurta tikra poilsio atmosfera, gamtos grožis turi būti derinamas su racionaliu architektūros tobulumu. Poilsio centre „Gabija“ taip ir buvo padaryta.

Audrius Vyšniauskas
„Restoranų verslo“ informacija