Legendos apie gėrimus (II): ir tarpukario Lietuvoje maišė kokteilius

2013-07-09
Legendos apie gėrimus (II): ir tarpukario Lietuvoje maišė kokteilius
Screwdriver
Kokteiliai, kurių pagrindą sudaro degtinė, neretai dėl savo pigumo gana populiarūs. Apelsinų sultys su degtine – mėgiamas kokteilis Atsuktuvas, kuriuo nuo 1900 m. mėgaujasi ir „alfonsai“, ir damos. Amerikiečių inžinieriai, norėdami numalšinti troškulį, slapta maišė degtinę su apelsinų sultimis, o kišenėse visada nešiodavosi atsuktuvą. Yra ir kita versija. Barmenų kalboje du pagrindiniai ingredientai vadinami „screw“ – sriegis – apelsinų sultys  ir „drive“ – vairuotojas – degtinė.


Sex on the Beach
Kodėl kokteilis turi tokį pavadinimą, iki šiol paslaptis. Matyt, jį sukūrė barmenas, kuris dirbo paplūdimy. Norėdamas nustebinti savo svečius, besimėgaujančius saulės spinduliais, sukūrė kokteilį tokiu intriguojančiu pavadinimu. O gal šis kokteilis kažkam priminė romantiškas akimirkas? Kokteilis pristatytas 1980–1990 m., vadinamais „perestroikos“ laikais, kai pasaulyje buvo ryškios dvi figūros – M. Gorbačiovas ir R. Reiganas, išpopuliarėjo hiphopas, buvo mėgstamas filmas „Santa Barbara“, kuriame nuskambėjo frazė: „Tau įpilti Sex on the Beach?“.

Bloody Mary
Kokteilis Kruvinoji Meri sukurtas 1920 m. Pagal vieną versiją, jį sukūrė barmenas Fernand Petiot (1900–1975) Paryžiuje, o 1934 m. grįžo į Niujorką ir bare Harry’s ruošė šį koktelį, o svečiai jam sugalvojo pavadinimą. F. Petiot viešbučio St. Regis barui vadovavo nuo 1934 m. iki 1966 m. Autorystę sau bandė priskirti ir aktorius, dainininkas George Jessel (1898–1981) ir apie tai paskelbė 1939 m. gruodžio 2 d. laikraštyje New York Herald Tribune. G. Jessel net reklamavo šį kokteilį su Smirnoff degtine. Tačiau F. Petiot teigė, kad G. Jassel sumaišė tik pomidorų sultis su degtine. Kokteilis pavadintas Anglijos karalienės Mary I Tiudor (1516–1558) garbei, kai, jai valdant, buvo vykdomos kruvinos protestantų žudynės Anglijoje, o jos mirtis tapo nacionaline švente. Karalienė buvo vadinama Bloody Mary.

Cosmopolitan
Kokteilis pirmiausia buvo sukurtas degtinės Absolut Citron pagrindu, kaip degtinės gėrimas, nors kita versija byloja, kad gėrimą XX a. aštuntajame dešimtmetyje sukūrė barmenas Cheryl Cook, dirbęs South Beach miestelyje (Floridoje). Tai jis pareiškė interviu metu 1985 m. Kokteilis itin išpopuliarėjo, kai 1998 m. pasirodė serialas Sex and the City, kurio herojė mėgo šį kokteilį.

Kamikadze

Kokteilio Kamikadze pavadinimas (japoniškai 神風) sietinas su Japonijos karo aviacijos pilotais, kurie 1944–1945 m. taranuodavo Sąjungininkų karo laivus. Pats terminas reiškia „pranašingas vėjas“ ir turi seną istoriją, susijusią su XIII a. įvykiais, kai uraganas jūroje sunaikino į Japoniją įsiveržti bandžiusių mongolų laivyną. Kokteilis pradėtas gaminti po Antrojo pasaulinio karo JAV karinėje bazėje Yokosuka, netoli Tokijo, bare amerikiečių kariams.

Godfather

Šio kokteilio, kaip ir daugumos maišytų gėrimų, tiksli gamybos pradžios istorija nežinoma, tačiau gėrimas tapo itin populiarus aštuoniasdešimtaisiais metais, po Mario Puzo romano „The Godfather“ pasirodymo 1969 m. ir jo ekranizacijos 1972 m.

Manhattan
Tai vienas iš seniausių iki šiol populiarių kokteilių, sukurtas 1870 m. Niujorke Manhattan Club, vakarėlio, skirto atšvęsti Samuel J. Tilden išrinkimą Niujorko valstijos gubernatoriumi, metu. Teigiama, kad kokteilį sukūrė dr. Iain Marshall, siekdamas pavaišinti Jeanette Jerome (Lady Randolph Churchill, Vinstono Čerčilio motina), o gal tai padarė pati ponia J. Jerome. Tačiau tuo metu minėta ledi buvo nėščia, be to – Prancūzijoje. Galima teigti, kad kokteilis buvo gaminamas ir ankščiau. Vienoje sąskaitoje yra užfiksuota, kad toks kokteilis buvo pagamintas jau 1860 m. Kokteilis aprašytas William Schmidt's 1891 m. išleistoje knygoje The Flowing Bowl. Bet kokiu atveju, kokteilis atsirado XIX a. Niujorke.

Old Fashioned
Kokteilio pavadinimas žinomas nuo 1880 m., kai jį pradėjo gaminti Pendennis Club bare Louisvilyje (Kentukio valstija, JAV), o pulkininkas James E. Pepper receptą „atvežė“ į Niujorką, Waldorf-Astoria Hotel barą. Šį kokteilį mėgo JAV prezidentai Franklin D. Roosevelt ir Harry S. Truman, bei pastarojo žmona Bess.

Caipirinha
Caipirinha (Kaipirinija) pavadinimas kilęs iš portugalų kalbos žodžio caipira, reiškiančio „kaimo gyventojas“. Kokteilio receptas buvo sugalvotas cukranendrių plantacijų vergų. XX a. pradžioje šis kokteilis jau buvo pripažintas „tikru ir vieninteliu“ Brazilijos gėrimu. Tai „nacionalinis“ Brazilijos kokteilis. Jo ruošimo paslaptis kadaise buvo kruopščiai saugoma, tačiau galiausiai kokteilis išpopuliarėjo ir buvo įtrauktas į IBA kokteilių sąrašą.

Cuba Libre
Kokteilis Cuba Libre sukurtas XIX–XX a. Sandūroje. Legenda sako, kad 1900 m. JAV kareiviai, kurie tuo metu kariavo su Ispanija dėl salos, ilsėjosi viename  Havanos bare ir jų kapitonas paprašė sumaišyti romą su Coca–cola. Šio gėrimo paprašė ir kiti kariai. Linksmybių įkarštyje kariai ėmė rėkti – „Už Kubos laisvę!..“, taip gimė kokteilis. Tačiau istorija byloja, kad JAV kariai iš Kubos išvyko pasibaigus karui 1898 m., o Coca–cola iki 1900 m. Kuboje iš viso nebuvo. Tačiau neatmestina galimybė, kad ir po karo saloje likę amerikiečių kariai galėjo tapti šios legendos priežastimi. Kaip dažniausiai būna, legendose yra dalis tiesos.

Daiquiri

Kokteilis sukurtas Santjago bare Venera. Tuo pačiu Daiquiri pavadinimu vadinamas pliažas netoli Santjago ir geležies rūdos kasykla, esanti 23 km nuo miesto. Apie 1900 m. bare kasyklos direktorius Jennings Cox įvairiais gėrimais ir jų mišiniais vaišino savo inžinierius ir svečius iš JAV, taip gimė ir kokteilio receptas bei pavadinimas. Kita vertus, panašų gėrimą, mums žinomą kaip grogą, Anglijos jūrininkai gamino ir gėrė nuo 1740 m. Daiquiri buvo mėgstamas Ernesto Hemingvėjaus ir JAV prezidento Džono F. Kanedžio gėrimas. Taigi, kokteilis buvo sukurtas Kuboje, o jo pavadinimas tariamas „daikiri“. Į JAV 1909 m. šį kokteilį atvežė laivyno admirolas Lucius W. Johnson. Kokteilis aprašytas 1948 m. išleistoje David A. Embury's knygoje The Fine Art of Mixing Drinks.

Mojito
Kokteilis Mojito, kiek kitokios sudėties, pradėtas gaminti jau XVI a., kai Anglijos karalienė Elžbieta I-oji 1586 m. serui Francis Drake leido piratauti ir plėšti ispanų laivus. Tik vietoje romo buvo naudojamas aguardiente (gaminamas iš cukranendrių, nerafinuoto spirito). Šis gėrimas vadinosi Draque ir buvo naudojamas gydymo tikslams. Pirmąjį kokteilio variantą sukūrė kapitono brolis, laivo gydytojas Rihard Drake. Tai buvo vienas mėgstamiausių E. Hemingway gėrimų, kurį jis dažnai gurkšnodavo Kubos sostinėje Havanoje, bare La Bodeguita del Medio.

Piña Colada
Kokteilis pradėtas gaminti XX a. Puerto Rike ir yra „oficialus“ šios salos gėrimas. Išvertus iš ispanų kalbos, kokteilio pavadinimas reiškia „švariausias ananasas“, tačiau tai sutrumpintas Piña Fria Colada pavadinimas, o tai reiškia – „šaltas švariausias ananasas“ (kartais sutrumpinama – Piña Fria). Pirmą kartą Piña Fria buvo paminėtas 1906 m. dienraštyje Washington Times. 1922 m. apie kokteilį rašė žurnalas Travel Magazine. Galutinis kokteilio receptas buvo užrašytas Puerto Riko žemės ūkio universiteto profesoriaus, kuriam pakabinta net atminimo lenta. Ji kabo San Chuano mieste (Puerto Riko sostinė), ant prašmatnaus kolonijinio namo. Jame įsikūręs baras, kuriame ir sukurtas kokteilis. Lentoje rašoma: „Tai namas, kuriame 1963 m. donas Ramon Portas Mingot sukūrė ananasų kokteilį“, nors minėtas asmuo jo ir nesukūrė, o tik ištobulino.

Margarita
Kokteilio Margarita autore laikoma ponia Margaret Sames (Teksaso diduomenės dama), kuri 1948 m. per kalėdinį vakarėlį, kurį su draugais šventė savo dvare Akapulkoje (Meksika), svečius vaišino šiuo gėrimu. Tačiau nustatyta, kad analogiškos sudėties gėrimo Pikador receptas, tik be druskos, buvo išspausdintas dar 1937 m. Londone, Karališkojoje kokteilių knygoje. Spaudoje pirmą kartą kokteilis, pavadinimu Margarita, pasirodė 1953 m., žurnale Esquire (leidžiamas JAV nuo 1932 m., skirtas vyrams). Anot kitos istorijos, jaunuolis Denis Negrete šį kokteilį, kaip staigmeną sukūrė savo brolio žmonai Margaritai vestuvių proga. Taip pat teigiama, kad kokteilį apie 1938 m. sukūrė Karl Errera. Tačiau, bet kokiu atveju, kokteilis tikriausiai sukurtas Meksikoje, o pasakojimai apie jo istoriją atsirado jau po kelių dešimtmečių ir netgi mirus patiems „autoriams“. Kokteilio su tekila taurės kraštelio puošimas druska atitinka tekilos mėgėjų tradicijas lyžtelti druskos ir užkąsti citrina.

Tequila Sunrise
Kokteilis Tequila Sunrise pradėtas gaminti XX a. 4 ojo dešimtmečio pabaigoje, SPA kurorto Arizona Biltmore Hotel bare (Finikse, JAV). 1973 m. jį „apdainavo“ grupė Eagles albume Desperado, o 1988 m. pasirodė ir to pačio pavadinimo filmas su Melu Gibsonu ir Mišele Pfaiffer, kuris gavo Oskarą už geriausią operatoriaus darbą.

Alexander
Kokteilis Alexander buvo dedikuotas Anglijos karalienės Aleksandros, Danijos princesės ir D. Britanijos karalienės, karaliaus Edvardo VII (1841–1910 m., karalius nuo 1901 m. iki mirties) žmonos, dabartinės D. Britanijos karalienės Elžbietos II senelės, gyvenusios 1844–1925 m., garbei. Kokteilis minimas 1915 m. Hugo Ensslin knygoje Recipes for Mixed Drinks. Anot kitos versijos, kokteilį Alexander sukūrė Niujorko Rector's barmenas Aleksandras. Jis norėjo gėrimą patiekti pietums, suruoštiems geležinkelio reklamos kompanijos žvaigždės garbei.

Americano
XIX a. 5 ajame dešimtmetyje Gaspare Campari (1828–1882 m.), būdamas 14 metų, bet labai subrendęs, įsidarbino indų plovėju Turine, bare Bass Bar. Po metų jis jau ėmė mokytis gėrimų maišymo meno. 1860 m. atidarė savo kavinę Milane (Italija). Čia jis sukūrė paslaptingą žolelių, prieskonių, žievelių mišinį, kuris pavadintas jo vardu. Šį gėrimą (Campari) jis maišė su saldžiu vermutu ir gėrimą vadino Milano–Turino kokteiliu, taip parodydamas, iš kur surinktos sudedamosios jo dalys. JAV alkoholio draudimo metais kokteilis pervadintas Americano, taip norint pagerbti kelis ištikimus baro lankytojus amerikiečius.

B-52
Kokteilis „bombonešis“ B–52 (Stratofortress) arba Bifi, kaip kartais jį vadina amerikiečiai – saldus, sluoksniuotas gėrimas. Kokteilio autorystę sau priskiria ne vienas asmuo. Tai ir restorano Alisa (Malibu, JAV) direktorius, ir aludė Steikhaus Kalgaryje (Albertos valstija, Kanada), ir buvęs barmenas Adam Hongman iš Niujorko. Tačiau kokteilis bet kokiu atveju pardėtas gaminti tik XX a. pabaigoje.

Tai, žinoma, tik menka dalis pasaulyje ir Lietuvoje žinomų kokteilių. Nemaža jų dalis plačiai žinomi ir mėgstami, tačiau niekas negali papasakoti, kas, kada, kodėl ir kur pirmą kartą jį pagamino. Lieka palinkėti, kad kiekvienas barmenas, „paleisdamas į gyvenimą“ naują, savo sugalvotą kokteilį, pateiktų ne tik receptą, išdėstytą kalkuliacijoje, bet ir smagų ar intriguojantį pasakojimą apie naują gėrimą. O mėgaujantis klasikiniu kokteiliu galima net pakelti tostą už gėrimo patronus – Mariją Tiudor, Aleksandrą ir kitus.

Pasiūlyk restoraną