|
|
Naujienos
„Lavaš“ - „sunkus, bet geras darbas“ (pasaulio virtuvės)
2010-04-30
Šios duonos gamyba nepasikeitė per tūkstančius metų ir iki šiandien ji yra gaminama rankomis. Armėnijos kaimuose lavašą kepa dideliais kiekiais specialiose, žemėje įrengtose krosnyse...
Duona Armėnijoje yra ypač gerbiama. Šioje šalyje kviečiant svečius nevartojamas posakis „papietauti“ ar „pavakarieniauti“, tiesiog sakoma „pavalgyti duonos“. Tą pagarbą galima matyti net bažnyčiose, Armėnijos Apaštalų šventyklose, kur atėjusiems dalijami sauso lavašo gabalėliai – kaip šventa duona.
Armėniška duona - „lavaš “
Vieną kartą išbandę įvairių gamintojų kepamą armėnišką duoną „lavaš“ apsistokime ties pačia skaniausia ir kokybiškiausia šios rūšies duona. Net nebūdami armėnais ir nežinodami, koks turi būti tikrasis armėniškas lavašas, savo skonio receptoriais ir pojūčiais pajusime šviežiai iškeptos, minkštos, originalios duonos išskirtinumą. UAB „Kilikija“ kepamai armėniškai duonai „lavaš“ duodame aukščiausią įvertinimą – „Pasaulio virtuvių“ šedevro ženklą ir rekomenduojame rinktis būtent šio gamintojo produktą.
Legenda
Kadaise Armėnijoje gyveno karalius Aramas. Kartą nutiko taip, jog kovodamas jis pateko į Asirijos karaliaus Nosoro belaisvę. Šis pateikė sąlygas: „Dešimt dienų liksi be duonos, alkanas. Vienuoliktąją dieną kovosi su manimi ir, jei laimėsi, paleisiu sveiką, grįši pas savo tautą su karaliaus vertomis dovanomis. Pralaimėsi – savo šalį atiduosi.“ Kitą dieną Aramas pareikalavo, kad iš armėnų karių stovėjusių prie Asirijos sienos, atneštų jam jo pačius gražiausius šarvus. Asiriečiai nuskubėjo vykdyti garbaus belaisvio prašymą. Armėnai kaip mat susiprato, kad jų karalius kažką rezga, ir siekdami laimėti laiko asirų karius užlaikė visai nakčiai. Švintant karaliui Aramui buvo atnešti jo šarvai. Asiriečiai nė neįtarė, jog šarvuose buvo užslėpta plonytė duona. Tais laikais apie lavašą ir girdėję nebuvo – nieks nenumanė, kad šarvuose įmanoma paslėpti duoną... Aramas paėmė šarvus, bet pareiškė, kad jie nėra patys gražiausieji. Kariai vėl buvo išsiųsti pas armėnus atnešti naujų šarvų. Bet ir tąkart jie neįtiko karaliui. Kiekvieną dieną iki sutarto termino asiriečiai mynė tą patį kelią ir kaskart, to nežinodami, Aramui nešė duonos. Vienuoliktąją dieną Aramas ir Nosoras išsiruošė į kovą. Nosoras buvo įsitikinęs, jog Armėnijos karalius, likęs be duonos, nusilpo ir savo šalį jau prarado, tačiau netikėtai Aramas laimėjo ir savo šalį garbingai susigrąžino. Armėniška duona jį išgelbėjo. Sugrįžęs namo karalius liepė paskelbti visai šaliai: Tegu nuo šiol Armėnijoje vietoje visų kitų duonų bus kepamas lavašas!
Apie lavašą
Armėniškas žodis „lavaš“ – tai trumpinys iš žodžių junginio „lav ašchatank“, kas išvertus reiškia „sunkus, bet geras darbas“. Tai plonas, kaip popierius, kepinys: 1-1,5 mm storio ir 70x40 cm dydžio. Duonos sudėtis labai paprasta: miltai, vanduo, druska. Šios duonos gamyba nepasikeitė per tūkstančius metų ir iki šiandien ji yra gaminama rankomis. Armėnijos kaimuose lavašą kepa dideliais kiekiais specialiose, žemėje įrengtose krosnyse, vadinamose „tonyr“. Įprastai Armėnijoje jį kepa įvairaus amžiaus moterys – jaunesnės minko tešlą, o labiau patyrusios ją permetinėja viena kitai, tempia ir tvirtina ant „tonyro“ sienų. Toks lavašo gamybos procesas itin sudėtingas, tačiau iškepto kiekio šeimynai pakanka 4–6 mėnesius. Šviežiai pagamintas lavašas išdžiovinamas, sulankstomas ir laikomas sausoje, vėsioje vietoje. Prieš vartojant imamas reikiamas lavašo kiekis, apšlakstomas vandeniui ir po 15 minučių duona vėl – šviežia ir minkšta. Mūsų dienomis armėnų duona lavašas – labai patogus produktas. Į jį galima susukti viską, ką tik norime (jis netrupa). Puikiai praverčia vykstant į kelionę, nes užima mažai vietos, nepamainomas išvykose gamtoje, idealiai tinka su šašlykais ar užkandžiais.
Vakarėliuose, furšetuose ir banketuose lavašas patiekiamas įvairiai – pasitelkus fantaziją ir naudojant skirtingus ingredientus, taip pat pasirenkamus pagal skonį. Įdarui galima naudoti beveik viską – nuo saldžių vaisių iki mėsos ar jūros gėrybių. Jei lavašas apdžiūvo, pašlakstykite geriamuoju vandeniu ir kaip mat jis vėl taps minkštas. Be to, ši armėniška duona tinka visiems: vaikams ir suaugusiems, sergantiems diabetu ir besirūpinantiems savo grakščiomis kūno linijomis (tai mažo kaloringumo produktas), taipogi skirtingų religinių pažiūrų atstovams.
Daugiau informacijos www.pasauliovirtuves.lt
Suktinukas su lašiša
Pasirinkti lavašo dydi (visą arba dalį) ir ištiesti ant stalo. Ištepti lavašą plonu, šiek tiek atšilusiu, sviesto sluoksniu. Išilgai vyniojamo lavašo sudėti silpnai sūdytos lašišos gabalėlius (arba kitos žuvies file), nuluptus ir šiaudeliais supjaustytus agurko gabalėlius ir smulkiai supjaustytus krapus. Visus įdaro komponentus pasirinkti pagal norimą proporciją. Viską suvynioti į vieną didelį lavašo vyniotinį ir padėti į šaldytuvą kelioms valandoms ar ilgiau. Prieš patiekiant supjaustyti griežinėliais (galima įstrižai), kad gautųsi suktinukai. Labai autentiška ir originalu papuošti granatų skiltelėmis.
Raminta Skripkaitė Nuotraukos bei papildoma informacija UAB „Kilikija“ Meniu.lt informacija
2010 04 30
Grįžti atgal
Daugiau straipsnių šia tema:
|
Gurmanais vadinamiems Italijos ir Ispanijos gyventojams pavasaris asocijuojasi su viena gražiausių šių metų laikų švenčių – alyvmedžių žydėjimu. Alyvų žydėjimo šventės linksmai mini ne tik ispanai ar italai, bet ir lietuviai. Šios šventės proga...
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Misija „pabėgti į +30” tapo Balio sala Indonezijoje. Todėl šiame straipsnyje pasidalinsiu įspūdžiais apie puikų šios salos maistą, netikėtus gurmaniškus atradimus ir tai, kad Balyje vietinių gaminamas maistas yra tai, dėl ko mielai ten grįžtume dar kartą.
Skaityti daugiau
|
|
Granatas - vienas Armėnijos simbolių. Šios šalies mitologijoje šis vaisius simbolizuoja gausą bei vaisingumą. Kadangi granate daug sėklų, todėl jis siejamas su gausa. Apie jo naudą mokslininkai sutaria vienbalsiai. Remiantis tyrimais, natūralios granatų sultys...
Skaityti daugiau
|
|
Nors nuo 1970-ųjų kovo 20-oji paskelbta Tarptautine frankofonijos diena, jau seniai 220-iai milijonų frankofonų ir 85 milijonams žmonių, besimokančių prancūzų kalbos, tą proga švenčia visą kovą! Vienas svarbesnių šventės momentų – maistas ir vynas.
Skaityti daugiau
|
|
Kiekviena žinia apie saviškių puikų pasirodymą užsienyje džiugina. Štai dvidešimties metų darbo patirtį maitinimo srityje turinti įmonė „Taurakalnis“ neseniai Paryžiuje kardinolo Rišeljė XVII amžiuje statytuose rūmuose, kur dabar yra Prancūzijos...
Skaityti daugiau
|
|
Kaip ir daugelio pietryčių Azijos šalių virtuvių taip ir „thai“ maistas yra gaminamas su daug prieskonių ir kitokių priedų. Nors rezultatas gaunasi nepakartojamas, labai sunku gauti tikslius patiekalų receptus...
Skaityti daugiau
|
|
Itališki makaronų patiekalai arba, kaip dabar jau įprasta vadinti, pasta įsitvirtino mūsų valgiaraščiuose, tačiau ar viską žinome apie jų kilmę, paruošimą ir vartojimą? Štai, keletas mitų ir faktų, kuriais pasidalijo „Vapiano“, Vilniuje veikiančio...
Skaityti daugiau
|
|
Posakis, kad „kiek benusiderėjai Maroke, vis vien permokėjai“ gal ir ne iš piršto laužtas, tačiau įsitikinimas, kad kiekvienam vietiniui „išdurti europietį“ – garbės reikalas, toli gražu netiesa. Tuo tarpu prisiklausę gąsdinimų valgyti gatvės...
Skaityti daugiau
|
|
Žinodami 3 dalykus, svečiuose pas marokietį galėsite jaustis, kaip savas: tadžinas (tagine), kuskusas (couscous) ir mėtų arbata. Nebandykite diskutuoti, jog kažkur kitur valgėte skanesnį, nes kiekvienoje kavinėje, kiekvienuose namuose yra pats geriausias tadžinas,...
Skaityti daugiau
|
|
„Cezaris“, kartais vadinamas „Kruvinuoju Cezariu“ (Bloody Ceasar) – tai Kanadoje labai populiarus kokteilis, panašus į „Kruvinąją Merę“.
Skaityti daugiau
|
|
Yra daug versijų apie tai, kas pirmieji pradėjo kultivuoti ir prisijaukino alyvmedį. Nepabijosiu būti subjektyvi, tačiau, jei norite iš tikrųjų suprasti šio medžio bei jo duodamų vaisių istoriją, reikšmę ir naudą – kviečiame į Graikiją. Šalį, kuriai...
Skaityti daugiau
|
|
Vynas (lot. Vinum ) – natūralus alkoholinis gėrimas. Stiprumas 9-14 %, Gruzijos ir Kretos karštu būdu raugintų vynų – iki 16 %. Gaminamas fermentuojant vynuogių sultis, kartais su spirito priedais. Į vyną panašūs gėrimai gaunami fermentuojant kitų vaisių...
Skaityti daugiau
|
|
Jau ne vieni moksliniai tyrimai įrodė, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai kur kas rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kurių organų vėžiu, be to, daugelis jų yra ilgaamžiai. Taip, jie valgo daug alyvuogių ir praktiškai geria alyvuogių aliejų....
Skaityti daugiau
|
|
„Nationat Geographic“ bendruomenė paskelbė, jog pati seniausia iki šiol žinoma vyno darykla, atrasta Armėnijoje. Atradimą padariusių archeologų teigimu, rastiems vyno spaudimo ir fermentacijos indams daugiau nei 6 tūkst. metų. Lietuvoje gyvenantis armėnas Marat...
Skaityti daugiau
|
|
|